Psichologijos teorija


Psichologijos konspektas. Neverbalinio bendravimo būdai. Neverbalinės kalbos reikšmė. Tarpasmeninė erdvė. Akių kontaktas. Veido išraiška. Kūno kalba. Apranga bei išvaizda. Mūsų turimi daiktai. Garsiniai būdai. Neverbalinio bendravimo reikšmė. Savęs vertinimas. Stresas darbe. Streso prevencija. Streso samprata. Streso poveikis , simptomai ir šaltiniai. Širdies – kraujagyslių sistema. Virškinamojo trakto veikla. Raumenų kaulų sistema. Emociniai simptomai. Imuninė sistema. Moksliniai tyrimai rodo , kad visus streso simptomus galime suskirstyti į keturias grupes. Emocinės reakcijos. Mąstymo reakcijos. Psichofiziologinės reakcijos. Elgesio reakcijos. Tipiški streso simptomai Psichologiniai. Galinčio sukelti stresą darbo charakteristikos. Stresų šaltiniai ir priežastys. Individo vaidmuo organizacijoje. Tarpasmeniniai ryšiai ir reikalavimai. Karjeros faktoriai. Organizacinė struktūra ir klimatas. Sąveika darbas – namai. Stresų atsiradimo organizacijose priežastis. Atsakomybė už kitų darbą. Inovacinės funkcijos. Integruojančios arba ribinės funkcijos. Santykių problemos. Karjeros neapibrėžtumas. Sreso valdymo metotologija. Pirmoje stadijoje. Antroje stadijoje. Trečia stadija. Ketvirtai stadijai. Nesėkmingas streso įveikimas. Tarpasmeniniai konfliktai. Konflikto priežastys Socialinės. Konfliktų rūšys. Konflikto etapai. Konstruktyvios produktyvios , atveriančios perspektyvas pasekmės. Destruktyvios griaunančios pasekmės. Tarpasmeninių konfliktų sprendimo strategijos Vengimo strategija. Vengimo strategija tinka. Vengimo strategija netinka. Prisitaikymo strategija. Prisitaikymo strategija tinka. Prisitaikymo strategija netinka. Kompromiso strategija tinka. Kompromiso strategija netinka. Spaudimo strategija. Spaudimo strategija tinka. Spaudimo strategija netinka. Bendradarbiavimo strategija. Bendradarbiavimo strategija tinka. Bendradarbiavimo strategija netinka. Konflikto prevencija. Konflikto sprendimo algoritmas. Bendradarbiavimas sprendžiant konfliktą. Bendravimo psichologija. Tarpusavio sąveikos. Saviraiškos būdas Savęs pažinimo. Bendravimo integralinis modelis. Tarpusavio suvokimas socialinė percepcija –. Keitimasis informacija komunikacija –. Tarpusavio sąveika socialinė interakcija –. Nežodinis palaikymas. Mmm. Mmm. Hh. Minties pakartojimas , persakymas. Prašymas pakartoti. Nesiklausymo priežastys vidinės nesiklausymo priežastys. Išorinės nesiklausymo priežastys. Semantiniai ir emociniai filtrai. Motyvavimas ir skatinimas vadovo darbe.


Visuomeninė zona (toliau nei 3,6m). Šiuo atveju kontaktai tarp žmonių labai formalūs, beasmeniai. Tokia zona sako: „Mums neturėtų rūpėti asmeniniai dalykai. Verčiau susikoncentruokime ties veikla, kuria mums skirta užsiimti“.

Visuomeninis žvilgsnis. Šio bendravimo atmosferą padeda sukurti tai, kad žvelgdami į pašnekovą, nuleidžiate žvilgsnį žemiau jo akių linijos.

„Kreivas“ žvilgsnis. Tai reiškia susidomėjimą, simpatiją arba priešiškumą. Jei taip žiūrint dar šiek tiek pakeliami antakiai ir šypsomasi, tai gali neabejoti žvelgiančiojo susidomėjimu ir drąsiai pasitikti galimą pašnekovą. Tačiau jei žvilgsnį lydi nuleisti ir suraukti antakiai arba nuleisti lūpų kampučiai, tai beveik tikra, jog žmogus vertina įtariai ar kritiškai.

Mokėjimas skaityti iš žmogau veido turi daug privalumų, kadangi žmogaus veidas, tai atvira skelbimų lenta. Vieni veidai suteikia daugiau informacijos, kiti mažiau. Kartais veidas pasako ne visai tai ką jaučia žmogus. Tam gali būti keletas priežasčių:

Vertifikacijos: žodinės informacijos nežodinis patikrinimas: ar kokybiškas, ar patikimas, ar išsamus pranešimas, taip pat patikslinimas, ko vertas pranešėjas.

Valickas G. (1991) pateikia labiausiai paplitusius savęs vertinimo sąvokos interpretacijos būdus:

Žmogui bendraujant, keičiantis informacija, nuolat gaunamas grįžtamasisi ryšys. Taip formuojasi Aš vaizdas – tai savęs suvokimas, nuomonės apie save susikūrimas, žinių apie save visuma. Aš vaizdas (arba autokoncepcija) priklauso nuo bendravimo, socialinės aplinkos. Dalį savęs –žmogus įsisąmonina aiškiai (ką jaučia, ką veikia, ką sugeba atlikti); dalį savęs suvokia miglotaoi – ko nelabai suvokia; ir dalį savęs suvokia neįsisąmonintai – kai nesuvokiama, kodėl taip būtent žmogus paielgė, kodėl bloga nuotaika ir pan.

Kiekvienas žmogus turi įvairių Aš vaizdų. W. James (1890) išskyrė realųjį, idealųjį ir parodomąjį Aš vaizdus.

Realiajame atsispindi asmens fizinės, protinės savybės taip, kokios jos yra iš tikrųjų, kaip žmogus mato save iš tikrųjų, su privalumais ir turimais trūkumais;

Idealiajame atsispindi žmogaus įsivaizduojamos savybės, priklausančios nuo įsisavintų vertybių, idealų, nuo vaikystėje reikšmingų įdiegtų normų ir reikalavimų;

Giluminis – kuris formuojasi vaikystėje. Vėliau tai veikia žmogaus pasitenkinimą arba nepasitenkinimą savimi, turi įtakos tolesnei žmogaus raidai, santykiams su kitais. Giluminis savęs vertinimas formuojasi dėl šiltų arba šaltų santykių su tėvais (globėjais|), teigiamų ar neigiamų aplinkinių vertinimų, jaučiant aplinkinių požiūrį į save (meilę, niekinimą ar pan.).

Išorinis savęs vertinimas formuojasi vėlesniame amžiuje žmogaus veiklos pagrindu, yra kintantis, priklauso nuo aplinkybių, situacijų, nuo sėkmės ar nesėkmės. Formuojasi dėl to, kaip mūsų veikla yra vertinama kitų žmonių (draugų, kolegų) ir kaip mes atrodome save, savo veiklą, pasiekimus lygindami su kitais.

Gaunant aplinkinių vertinimus apie save, t.y., suvokiame save taip, kaip mus mato kiti, kokius vertinimus apie save gauname iš kitų žmonių. Gaunant teigiamus įvertinimus, paskatinimus didėja savivertė, pasitikėjimas savimi. Žmogų, kurio savigarba žema, ypač veikia kitų žmonių nuomonės ir vertinimai. Žmogus, kurio savigarba aukšta, nuo kitų nuomonės nepriklauso, o turi savo įsitikinimus, nuomonę apie save.

Savęs vertinimas priklauso nuo savęs lyginimo su kitais. Tokiu būdu išsiaiškiname, kiek esame blogesni ar geresni už kitus, kiek panašūs ar skirtingi. Lyginame dažniausiai tuomet, kai esame netikri dėl savo elgesio, sugebėjimų. Dažniausiai lygindami save su kitais, renkamės panašius į save tuo požymiu ar savybe žmones.

Psichologijos teorija. (2015 m. Sausio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:45