Psichologines teorijos


Psichologijos referatas. Įvadas. Psichologijos mokslo samprata. Psichologijos raidos apžvalga. Šiuolaikinės psichologijos kryptys. Struktūralizmas. Funkcionalizmas. Bicheviorizmas. Geštaltpsichologija. Psichoanalizė. Neopsichoanalizė. Kognityvinė psichologija. Humanistinė psichologija. Šiuolaikinės psichologijos taikymo sritys. Išvados. Literatūros sarašas.


Psichologija filosofijos ir medecinos mokslų kontekste. Tikslių psichologinių įžvalgų randame dažno senovės mąstytojo kūriniuose. Kodėl šiuolaikinis žmogus skaito senovės mąstytojų kūrinius? Ar ne todėl, kad juose randa atsakymus į jo gyvenime iškilusius klausimus? Taigi, ką šiuolaikinė psichologija sieja su senovės psichologiją?

Antikos laikais, jau anot Aristotelio, pirmasis senovės graikų filosofas ir mokslininkas, kėlė psichologinio pobūdžio klausimus ir į juos ieškojo atsakymo: “Kas sunku? – Pažinti patį savę”; “Kas yra maloniausia? – Pasiekti tai, ko nori”.

Hipokratas, filosofas ir gydytojas, vadinamas šiuolaikinės medicinos tėvu. Psichologijos istorijoje jis žymus dėl dviejų idėjų. Pirma – sielos organas yra smegenys. Antra – pagal tai, kaip žmogus elgiasi konkrečioje situacijoje, jį galima priskirt vienam iš keturių aprašymų temperamento tipų, t. y. choleriko, sangviniko, flegmatiko ir melancholiko.

Sokratas, Platono dėka, istorijoje jis išliko kaip nepriklausomos minties, nesavanaudiškumo ir sąžiningumo idealas. Jis buvo žodinio bendravimo meistras ir kartais yra laikomas psichoterapijos (gydymo psichiniu poveikiu) pradininku.

Platonas, Atėnuose įkūrė pirmąją Akademiją, teigė, kad kiekvienas pasaulyje egzistuojanti daiktas yra idėjos rezultatas, idėjos kuri yra pirminė. Žmogaus elgesys priklauso ne nuo išorinių daiktų, bet nuo žmogaus tikslo, idėjos. Pati aukščiausia idėja – tai pasaulinė siela, kuri vadovauja atskiram kūnui, laikinam amžinos sielos prieglobsčiui. Taigi Plotonas iškėlė tautų psichologijos idėją: šiandien tai kultūrinio skirtumų psichologijos tyrinėjimo objektas.

Aristotelis, traktato “Apie sielą” autorius, yra laikomas psichologijos mokslo pradininku. Siela ir kūnas, jo manymu, sudaro neatsiejamą vienovę. Jei kūnas yra substancija, tai siela yra aktyvusis pradmuo, sąlygojantis kūno funkcionavimą. Teigė, kad žmogaus vidinis pasaulis yra kintantis ir besivystantis, žmogaus charakteris – tai jo poelgio rezultatas.

Šv. Augustinas skirstė psichikos procesus į atmintį, išmintį ir valią. Teigė, jog žmogaus valia yra svarbesnė už protą, nes siela valios pastangomis siekia pažinti tas žinias, kurios yra sieloje Dievo įdėtos. Valia suteikia žmogaus pažinimui kryptį. Tokiame požiūryje glūdi idėja, kas jam yra svarbu ir ko jis siekia savo gyvenime.

Renesanso laikotarpiu didieji mąstytojai, mokslininkai, menininkai žmogų aukštino kaip tobulą visatos centrą. M. de Montaigne, prancūzų filosofas, skelbė, jog žmogų reikia vertinti ne pagal kilmę, o pagal asmenines savybės ir nuopelnus. Buvo skelbiama, kad asmuo ne tik turi teisę, bet ir privalo realizuoti savo gyvenime jam duotas kūrybines galias.

Naujaisiais laikais mąstytojų dėmesio centre atsidūrė mokslinio pasaulio pažinimo problemos. Susiformavo kelios filosofinės kryptys. Empirizmo (emperia - patirtis) atstovas E.Bacon teigė, kad žmogus gali pažinti supantį pasaulį tik atsisakęs prietarų ir išankstinių nuostatų. Jis turi remtis savo patirtimi, o indukcija yra pagrindinis pažinimo metodas.

Racionalizmo (ratio - protas) atstovas R.Drescartes teigė, kad pažinimas įmanomas tiktai proto, samprotavimų pagalba. Protas yra visagalis pažinimo įrankis ir jei dar neviskas pažinta – tai tik reiškia, jog kol kas dar nepažinta.

Sensualizmo (sensus - jutimas). Anglų filosofas T. Hobbes, psichologijos mokslui nusipelnęs visų pirma tuo, jog pirmasis pradėjo vartoti asociacijos terminą. Asociacija – ryšys tarp suvokiamo objekto ir vaizdinio, kurį tas suvokiamas objektas sukelia. Hobbes teigė, kad pažinimas išauga iš pojūčių. Žmogaus vidinį gyvenimą sudaro tarpusavyje susiję pojūčių kompleksai, kurie asiranda dėl vidinių ar išorinių dirgiklių.

Psichologines teorijos. (2014 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologines-teorijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:33