Psichologinių tyrimų planavimas


Psichologijos skaidrės.

Psichologinių tyrimų planavimas. Tyrimo samprata. Pagrindinės mokslinio tyrimo stadijos. Mokslinio tyrimo tikslas. Mokslinio tyrimo proceso struktūra. Pasiruošimas tyrimui. Literatūros studijavimas. Tyrimo problemos formulavimas. Mokslinio tyrimo objektas psichologijoje. Hipotezė. Pagrįstos mokslinės hipotezės požymiai. Hipotezių formulavimas. Hipotezių rūšys. Hipotezė ir jos formulavimas. Hipotezių tikrinimas. Nulinė hipotezė (null hypothesis). Alternatyvioji hipotezė. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Tyrimo uždaviniai. Empirinių duomenų kaupimas. Empirinių duomenų rinkimas. Tyrimo duomenys. Empirinių duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų apdorojimas. Duomenų aptarimas ir išvados. Pagrindinės mokslinio tyrimo stadijos. Tyrimo planas. Tyrimo planavimas. Tyrimo dizainas. Tyrimo proceso organizavimas. Tyrimo metodai. TYRIMO METODO pasirinkimas tyrimo plano sudarymas. Svarbiausios tyrimo plano sudedamosios dalys. Kintamieji. Dizaino/tyrimo strategijos svarba. Dizaino ženklų sistema. Dizaino validumas. Apisprendimas dėl tyrimo dizaino. Tyrimo pobūdis. Kaip pačiam sugadinti savo tyrimą.


I. Pasiruošimas tyrimui ir tyrimo organizavimas: a) tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas; b) tyrimo strategijos arba tyrimo plano sudarymas; c) tyrimo proceso organizavimas. II. Empirinių duomenų kaupimas III. Empirinių duomenų apdorojimas: a) statistinis gautų duomenų apdorojimas; b) teorinė duomenų analizė ir aptarimas; c) gautų rezultatų praktinis pritaikymas.

Tema turi būti aktuali Tema turėtų dominti patį tyrėja, t.y. nebūti primesta. Nustatyti ar problema gali būti empiriškai tiriama Aiškus problemos apibrėžimas (problema neturi būti pernelyg plati) Dažniausias ir pagrindinis temos formulavimo trūkumas - per plati tema, kurią tinkamai išnagrinėti neretai pritrūksta laiko bei patirties.

Reikalavimai, keliami hipotezių formulavimui: paremta faktais; aiškinti problemos esmę; neprieštarauti anksčiau nustatytiems faktams. jei prieštarauja, tai: ji veiksminga tik įrodyta naujais faktais; ankstesni faktai apribojami savo veikimo sferoje;.

Reikalavimai, keliami hipotezių formulavimui: paprastumas (santykinis, nes priklauso nuo reiškinio sudėtingumo) neturi būti teoriškai ir praktiškai nepagristų teiginių; produktyvumas (turėtų būti plati aiškinamų reiškinių sritis). tikimybinis pobūdis (tikimybę reikia moksliškai pagristi).

Hipotezių rūšys: aprašomosios – tai hipotezės apie galimus nagrinėjamus reiškinių ryšius; aiškinamosios - tokios hipotezės analizuoja tų ryšių priežastis. Indukcinės – iš atskirų faktų bandoma daryti apibendrinančias išvadas. Dedukcinės – nuo apibendrinimų einama prie konkrečių faktų. Intuityvios - pagal analogiją.

HIPOTEZĖS : kryptingos nurodo tikėtinų rezultatų teigiamą ar neigiamą kryptį; nekryptingos numato galimus pokyčius; nulinės parodo, kad nėra sąsajų tarp reiškinių.

  • Psichologija Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 53 puslapiai (1735 žodžiai)
  • Psichologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 243 KB
  • Psichologinių tyrimų planavimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Psichologinių tyrimų planavimas. (2016 m. Sausio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologiniu-tyrimu-planavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:50