Psichopatalogija


Psichopatiniai sindromai. Kokybiniai atminties sutrikimai. Savimones sutrikimai. Mastymo sutrikimai. Kiekybiniai ir kokybiniai atminties sutrikimai. Savimones sutrikimo simptomai. Kokybiniai suvokimo sutrikimai. Psichopatiniai simptomai. Knyga bendroji psichopatalogija. Savisaugos potraukis.

Psichologijos konspektas. Pojūčio suvokimo sutrikimai. Sutrikimai. Psiaudohaliucinacijos. Mąstymo sutrikimai. Mąstymo sutrikimai pagal formą. Mąstymo sutrikimai pagal turinį. Pervertinimo idėjos. Įkyrios idėjos. Patologiškas fantazavimas. Atminties sutrikimai. Kiekybiniai atminties sutrikimai. Kokybiniai atminties sutrikimai. Emocijų ir jausmų sutrikimai. Patologija. Manija. Depresija. Valios sutrikimai. Valios patologija. Potraukių sutrikimai. Mitybos potraukis. Savisaugos potraukis. Lytinis potraukis. Impulsyvūs potraukiai. Dėmesio sutrikimai. Savimonė ir jos sutrikimai. Sąmonės sutrikimo sindromas. Neuroziniai sindromai. Psichopatiniai sindromai. Silpnaprotystės sindromai.


Studijuojant psichopatologiją pirmiausia reikia išmokti ir įvertinti sutrikusios psichikos simptomus ir jų derinius sindromus. Nustatant ir įvertinant simptomus svarbu neužmiršti, kad yra simptomai, kurie pasireiškia sergant ne tik psichikos liga, bet ir sveikiems žmonėms. Todėl vertinant tiriamojo psichiką yra įsimintina, kad normos ribos yra labai plačios. Nežinant bendrosios psichopadiagnozuojant psichikos ligas yra skiriami keli etapai: visų pirma stengiamasi nustatyti tam tikrų psichinių funkcijų sutrikimus (pvz. ; prislėgta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, užslopinti judesiai. Bet psichiatrijoje izoliuotų simptomų nebūna, o yra jų deriniai-sindromai (pvz. ; nuotaikos,mąstymo ir judesių sutrikimo simptomai sudaro, taip vadinamąjį, depresinį sindromą). Psichinių ligtai yra tiesioginis pažinimas. Dirgikliams veikiant regos, klausos, uoslės, lytėjimo organams kyla šių dirgiklių pojūtis. Pats pojūtis yra suvokimo sudėtinė dalis. Pojūtis tai materialaus pasaulio daiktų ir reiškinių, atskirų savybių atspindys veikiant mūsų jutiminius organus, todėl pats suvokimas yra grindžiamas pojūčiu, bei jų deriniais. Suvokimo pilnumui reikšmės turi ne tik patys pojūčiai, bet ir žmogaus intelektas, gyvenimo patirtis, emocinė jo būsena. Suvokimui gali trukdyti bloga nuotaika, nusilpusi atmintis, mažas ar prarastas intelektas. Suvokimui įtakos turi ir dirgiklio intensyvumas, jei jis stiprus-suvokimas bus raiškesnis ir atvirkščiai. Paties pojūčio atsiradimą lemia absoliutus pojūčio slenkstis, kuo mažesnis phiperestezija-tai sustiprėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas. Gali būti įvairių psichozių pradžioje, po sunkių išgyvenimų.

Hipoestezija-tai susilpnėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas. Atrodo, kad garsai sklinda iš labai toli, kad šviesa neryški, kad maistas neturi įprasto kvapo. Dažniausiai pasitaiko labai išsekusiems žmonėms, depresiškiems, apatiškiems žmoniems.

Analgezija-būna išnykęs arba susilpnėjęs skausmas. Būna sergant šizofrenija, isterija, hipnozės seanso metu ir kt. Sergant šizofrenija būna, kad dėl šito sutrikimo ligoniai žaloja save, nejaučia jokio skausmo.

Agnozija-tai negalėjimas pažinti, suvokti daiktų, reiškinių, savo kūno dalių. Agnozija gali būti regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo.

Hiperpatija-tai sustiprėjęs suvokimo emocinis išraiškingumas, kai aplinkos daiktai, reiškiniai, žmogus, pati gamta suvokiama ypač raiškiai, spalvingai, viskas atrodo kaip saulėtą dieną. Būdinga maniakiniam sindromui.

Hipopatija-tai yra priešinga hiperpatijai.

Psichopatalogija. (2011 m. Balandžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichopatalogija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:56