Psichostimuliatoriai, haliucinogenai ir jų biologinis poveikis


Biologijos referatas. Įvadas. Psichika veikiančių medžiagų vartojimo tendencijos. Naujų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tendencijos. Psichostimuliatorių poveikis psichikai. Lizergo rūgšties dietilamidas (LSD) ir kiti lizergo rūgšties amidai. Haliucinogeniniai grybai. Išvada. Literatūra.


Temą „Psichostimuliatoriai ir jų biologinis poveikis“ pasirinkau, nes šiuo metu pasaulyje bei Lietuvoje, ši tema yra labai aktuali, vis daugėja jaunų žmonių su stipraus laipsnio priklausomybėmis. Atsižvelgiant į šią problemą, referate pateikiama informaciją apie psichostimuliatorius, haliucinogenus ir jų biologinį poveikį žmogaus organizmui.

Referato tikslas – informuoti apie psichostimuliatorius, haliucinogenus taip pat parodyti, kad Lietuvoje jų vartojimo kultas vis auga. To pasekoje, vis daugėja neigiamių socialinių padarinių.

Piknaudžiavimas psichostimuliacinėmis medžiagomis pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, pastaruoju metu ypač plinta. Žmonės nuvargina kasdieniniai šeimos, darbo rūpesčiai, socialiniai klausimai. Vakarais, savaitgaliais visi nori būti nuotaikingi, energingi, nepavargstantys, lengviau bendraujantys, iškalbingi ir jausmingi. Neretai tikima, kad visa tai gali suteikti psichostimuliatoriai, kuriuos, ypač žolinius, visuomenė laiko nekensmingais. Jais ypač piknaudžiauja jaunimas. Vaikai juos kartais bando ar vartoja dėl įdomumo, suaugę, dažniau moterys – dėl sulieknėjimo, nes šios medžiagos, pakeldamos nuotaiką, suteikdamos energijos pojūčių, slopina apetitą. Tačiau psichostimuliatoriai, haliucinogenai organizmui nėra indiferentiški. Prie jų priprantamam norimam efektui pasiekti prireikia vis didesnių šių preparatų dozių. Visa tai sąlygoja ne tik galimas ūmines intoksikacijas, bet ir ilgaikis piktnaudžiavimas turi sunkias pasekmes.

Išmatuoti psichiką veikiančių, tiek legalių, tiek nelegalių, medžiagų vartojimo mastus nėra lengva dėl keleto priežasčių. Netinkamo legalių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo duomenis iškreipia neprobleminis jų vartojimas, pvz.: medikamentų vartojimas gydytojui paskyrus. Dar sudetingėsnis yra informacijos apie nelegalių narkotikų vartojimą rinkimas ir analizė.

Apytikslius psichiką veikiančių medžiagų vartojimo mastus gali atskleisti reprezentatyvios apklausos atskirose gyventojų amžiaus grupėse. Tokių apklausų metu vartojimas yra vertinamas pagal tris standartinius laiko matmenis: bent kartą gyvenime, kartų per pastaruosius 12 mėnesių ir vartojimo dažnis pastarąjį mėnesį. Gauti apklausų rezultatai leidžia identifikuoti konkrečias medžiagas vartojusių asmenų procentą, vartojimo būdus, socialines ir demografines vartotojų charakteristikas, rizikos grupes bei psichiką veikianičų medžiagų prieinamumą. Tačiau reguliariai atlikti tokius tyrimus, ypač besivystančiose šalyse, trukdo didelė reprezentatyvių apklausų kaina. To pasekoje, Lietuvoje reguliariai (kas 4 metai) yra tiriami tik 15-16 metų moksleiviai.

Siekiant kuo tiksliau išaiškinti situaciją psichiką veikiančių meždiagų vartojimo srityje yra naudojami ir netiesioginiai statistiniai indikatoriai. Natūralių psichiką veikiančių medžiagų (kokaino, heroino ir kanapių) vartojimas gali būti vertinaas ir pagal jų auginimo apimtis. Tačiau netikslumų neišvengiama bandant apskaičiuoti būsią derlių taip pat ir dėl to, kad į šiuos skaičiavimus nėra įtraukiamos patalpose auginaos kanapės. Sintetinių psichiką veikiančių medžiagų pasiūla (kuri atitinka paklausą) vertinama pagal šių medžiagų konfiskacijų skaičių, tačiau šie duomenys labiau tinkami vertinant kovos su nelegaliais narkotikais veiklą.

Nepaisant sunkumų renkant informaciją Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) jau daugiau nei 15 metų renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse narėse. Situacija, susijusi su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu Europoje, lyginant su ansktyvaisiais praėjusio šimtmečio 9-aisiais metais, kardinaliai pasikeitė. Trumpai pristatysime pagrindines tendencijas, susijusias su įprastiniu medžiagų vartojimu.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje kanapių vartojimas visoje ES labai išplito. Paskutiniais metais kanapių ir jų produktų vartojimas stabilizavosi ir skirtingose ES šalyse regulairus jų vartojimas svyruoja tarp 0,4-14,6 proc. Daugeliui žmonių kanapių vartojimas, palyginus su kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, gali atrodyti ne toks problematinis, tačiau šiandien specialistas jau nebekyla abejonių, kad priklausomybė yra reguliaraus kanapių vartojimo pasekmė. Nors su kanapių vartojimu susijusios pasekmės pasireiškia vėliau ir jos nėra tokios ryškios kaip vartojant kitus nelegalius narkotikus, dėl didelio vartotojų skaičiaus, poveikis visuomenės sveikatai yra reikšmingas. ES šalyse plačiai yra vartojamos natūraliai, ir namų sąlygomis užaugintos kanapės bei jų produktai.

  • Biologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3496 žodžiai)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 59 KB
  • Psichostimuliatoriai, haliucinogenai ir jų biologinis poveikis
    10 - 2 balsai (-ų)
Psichostimuliatoriai, haliucinogenai ir jų biologinis poveikis. (2015 m. Lapkričio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichostimuliatoriai-haliucinogenai-ir-ju-biologinis-poveikis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:56