Puota arba apie meilę


Platonas puota analize. Platono puota analize. Puota platonas. Puota, arba apie meile. Sokrato puota. Platonas puota arba apie meile eriksimacho kalba. Meiles galia beribe rašinys. Platono nuomone apie meile. Platonas puota apie meile. Platono puota.

Filosofijos analizė. Turinys. Įvadas. Dėstymas. Faidro kalba. Pausanijaus kalba. Eriksimacho kalba. Aristofano kalba. Agotono kalba. Sokrato kalba. Išvados. Naudota literatūra. Platonas ieškojo tiesos, gėrio, grožio ir kitų idealų, kurie jo filosofijoje yra glaudžiai susiję. Jie analizuojami pačiais įvairiausiai aspektais. Siekdamas tuos idealus pagrįsti teoriškai, platonas ieškojo visuotinių stabilių pagrindų, kurie padėtų paaiškinti žmogų, pažinimą, gyvenimą. Bet platono tarsi nedomino tai, ką jis matė. Mąstymo ir fantazijos galiomis jis kūrė abstrakčius idealus, o juos įgyvendinti patikėjo valstybei. Todėl visa platono filosofija glaudžiai susijusi su valstybės teorija. Galima manyti, kad sudėtingus teorinius ieškojimus jis buvo pajungęs vienam tikslui – valstybės problemų sprendimui. Vis dėlto nemažai dėmesio platonas skyrė ir kitoms gyvenimo sritims. Savo veikale ,,puota, arba apie meilę’’ platonas visą dėmėsį skyrė meilės sąvokai. Čia jis pasakoja to meto didžių atėnų intelektualų nuomones apie meilę. Savo darbe pabandysiu interpretuoti platono kūrynį ir išsiaiškinti, ką atėniečių intelektualai mano apie meilę. Apolodoro ir bičiulio pašnekesys. Apolodas pradeda pasakojimą apie agatono suruoštą puotą. Puotą platonas pateikia lyg apie ją pasakotų trečiasis asmuo, kuris apie tą pačią puotą išgirdo iš aristodemo kitadėniškio, kuris dalyvavo tame pobūvyje, nes regis buvo vienas didžiausių sokrato gerbėjų. Todėl pradžioje sunku skaityti kūrynį, nes šiek tiek painu suprasti kas ten iš tiesų pasakoja, o kas dalyvavo puotoje. Kyla net mintis, kad pasakojimas gali būti netikslus, šiek tiek perkurtas. Kaip vėliau pastebėjau, kad net tarp puotos dalyvių pasisakymų, nėra aristodemo kalbos, nors galbūt ji nebuvo labia svarbi ir pokalbio metu jis buvo užmigęs, todėl pasakojimo tikslumu galima būtų abejoti.


Platonas ieškojo tiesos, gėrio, grožio ir kitų idealų, kurie jo filosofijoje yra glaudžiai susiję.

Apolodoro ir bičiulio pašnekesys.

į puotą pas tragiką agatoną susirinko atėnų intelektualai. Puota vyko apolodoro vaikystės dienomis, kai agatonas laimėjo apdovanojimą už pirmąją savo tragediją, kitą dieną po to, kai jis drauge su choro nariais aukojo pergalės auką. (platonas (2000) puota arba apie meilę. Vilnius:aidai - p). Į puotą ėjas planotas šiek tiek atsilieka nuo aristodemo, kurį platonas pats ir pakvietė į puotą. Pakvietimas - tai gražus gestas, kuris rodo, jog atėnų intelektualai tikriausia buvo labai svetingi ir platonui net nekilo mintis, jog puotos šeimininkas supyks, kad jis atsives nekviestą svečią. O platono atsilikimas ir tai, kad jis ilgai kviestas neužėjo į vidų, taip pat biloja apie tai, kad jis buvo kažkuo išsiskiriantis, kitoks nei kiti, savotiškas. Manau, didžiajam filosofui, galbūt, reikėjo susikaupti, ką nors apmąstyti, pabūti vienam, ,,rasti ir įgauti‘‘ išminties, o tik tada prisijunkti prie kitų.

Atėjus platonui agatonas pakviečia jį įsitaisyti šalia, kad prie jo liesdamasis ir agatonas pasinaudotų sokrato išmintimi, kuri jį aplankė priebutyje, nes antraip jo manymu jis nebūtų pasitraukęs. Pasitraukimu, manau, agotonas pavadino sokrato atsilikimą ir delsimą ateiti į vidų. Sokratas į tai atsako pataikaudamas agatonui. : ,,jei išmintis būtų toks daiktas, kad, vienam prie kito prisilietus, tekėtų iš pilnesnio į tuštesnį, kaip vanduo vilnoniu siūlu iš pilnesnės taurės teka į tuštesnę. Jei ir su išmintimi taip būtų, dideliu turtu palaikyčiau įsitaisyti šalia tavęs: tikiu, kad prisipildyčiau iš tavęs gausios ir gražios išminties. ‘‘ (platonas (2000) puota arba apie meilę. Vilnius:aidai - 13p)ž manau to meto didis išminčius tik pasišaipė šeis žodžiais iš jauno, dar ne daug patyrusio agatonož.

Puotoje buvo pasiūlyta pasilengvinti išgertuves ir gerti tik savo malonumui ir pabendrauti sakant kalbas. Nutariama, kad iš visų dievų labiausiai nuskriaustas yra meilės dievas erotas, todėl nusprendžiama, kad kiekvienas puotos dalyvis iš eilės aukštins meilę ir jos dievą erotą. Kiekvieno pirmasis liaupsinti erotą pradėjo faidras. Jis savo liaupsias pradėjo šitaip: erotas esąs didis dievas, dievus ir žmones žavįs daugeliu dalykų, iš kurių ne pats menkiausias jo kilmė . (platonas puota, arba apie meilę ,aidai, 2000, p. ). juk būti vienu seniausių dievų – garbinga, - kalbėjo jis.

  • Filosofija Analizės
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (3225 žodžiai)
  • Filosofijos analizės
  • Microsoft Word 19 KB
  • Puota arba apie meilę
    10 - 1 balsai (-ų)
Puota arba apie meilę. (2011 m. Vasario 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/puota-arba-apie-meile.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:06