Pusiau prezidentinis valdymas Lietuvoje


Pusiau prezidentinė respublika. Pusiau prezidentizmas. Kas yra pusiau prezidentinis valdymas?. Pusiau prezidentinis valdymas salys. Kodel lietuva yra pusiau prezidentine. Kas yra pusiau prezidentinis valdymas. Prancuzija pusiau prezidentine respublika. Prezidentinis valdymas yra šiose šalyse. Pusiau prezidentizmas lietuvoje. Lr pusiau prezidentinis valdymas.

Politologijos referatas. Įvadas. Kas yra pusiau prezidentinis valdymas? Lietuvos pusiau prezidentizmo pasirinkimo preižastys. Prezidentas ir parlamentas. Prezidentas ir vyriausybė. Išvados. Nuorodos. Naudotos literatūros sąrašas. Šiame referate norėčiau daugiau dėmesio skirti aiškinimui kas yra pusiau prezidentinis modelis bei lietuvos pusiau prezidentinio valdymo ypatumams bei jo įsitvirtinimo priežastims, žinant, kad likusios dvi baltijos šalys, nors būdamos panašaus istorinio likimo, vis dėl to nusprendė pasirinkti kitokį valstybės valdymo modelį – parlamentarizmą.


Atliko: humanitarinio mokslų fakulteto.

Istorijos programos i k. Stud žlungant diktatūroms, svarbiausiu valstybės politinio gyvenimo klausimu tampa naujo ir tinkamiausio valstybės modelio paieška. Per pasaulį ritantis ketvirtajai demokratėjimo bangai , rytų ir vidurio europa susiduria su panašia pasirinkimo dilema. Iš esmės įmanomos trys valstybės konstitucijos alternatyvos: parlamentarizmas, prezidentizmas ir prancūziškasis pusiau prezidentinės sistemos modelis. Pagrindinė rytų europos šalių problema – kaip pritaikyti minėtus pasirinkimus savoms valstybingumo tradicijoms? Ar būtina kopijuoti įvairių pasaulio šalių patyrimą, ar kai kurie pakeitimai yra neišvengiami? Kaip nuspręsti, kuris modelis užtikrins šaliai lig šiol deficitu regione tebesanti stabilumą? Ir kas gali užtikrinti, kad būtent tas, o ne kitas modelis padės pagrindus demokratiniam modeliui šalies vystymuisi? (2, 93 psl. ).

šiame referate norėčiau daugiau dėmesio skirti aiškinimui kas yra pusiau prezidentinis modelis bei Lietuvos pusiau prezidentinio valdymo ypatumams bei jo įsitvirtinimo priežastims, žinant, kad likusios dvi baltijos šalys, nors būdamos panašaus istorinio likimo, vis dėl to nusprendė pasirinkti kitokį valstybės valdymo modelį – parlamentarizmą.

Referatą rašant naudotasi studijų paketu – laimono talat – kelpšos straipsniu. Daugelyje vietų įterpiau savkai kuriose respublikose, formuojant vyriausybę, pripažįstamas didelis parlamento vaidmuo. Jos vadovu yra laikomas ne prezidentas, o premjerministras. Nepaisant to, respublikos prezidentui suteikta tiek daug kompetencijos, kad santykiai tarp aukščiausiųjų valdžios organų faktiškai kuriami kitaip, negu parlamentinėje respublikoje. Tokiose šalyse (prancūzija, suomija, portugalija) parlamentinės respublikos elementai derinami su prezidentinio valdymo elementais. Literatūroje šios respublikos sąlyginai vadinamos pusiau prezidentinėmis .

Prancūzijos konstitucija (1958 m. ) prezidentui suteikia teisę visą eilę svarbių valstybinių reikalų spręsti savarankiškai. Suomijos prezidentas nėra laikomas parlamento daugumos lyderiu, bet jis vadovauja valstybės užsienio politikai ir savarankiškai sprendžia kai kuriuos klausimus. Prezidento įtaka formuojant vyriausybę yra nedidelė ( 1, 40, 41 psl. )ministras pirmininkas yra pakankamai nepriklausomas nuo prezidento ir gali vadovauti vyriausybei tik turėdamas parlamento pasitikėjimą. (2, 94, 95 psl. ).

šiame modelyje tėra vienas nekonstitucinis aspektas - tai prezidento de facto galios. Apie jas dar bus kalbama vėliau.

Mokslininkai a. Stepanas ir e. N.

  • Politologija Referatai
  • 2011 m.
  • 13 puslapių (2188 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Pusiau prezidentinis valdymas Lietuvoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Pusiau prezidentinis valdymas Lietuvoje. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/pusiau-prezidentinis-valdymas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:34