Puslaidininkių sandūra ir priemaišos juose


Elektronikos konspektas.

Puslaidininkiniai prietaisai. Puslaidininkių sandara. Elektroninis laidumas. Skylinis laidumas. Savitasis laidumas. Priemaišos puslaidininkiuose. Donorinės priemaišos. Akceptorinės priemaišos. N ir p puslaidininkiai puslaidininkiniuose prietaisuose.


Joniniai ryšiai susidaro, kai vienų atomų valentiniai elektronai pereina į kitus atomus. Susidariusi priešingo krūvio jonų tarpusavio elektrinė trauka ir lemia ryšį. Joniniai ryšiai yra stiprūs, jų energija siekia 100 ir net 1000 kilodžaulių moliui. Todėl joniniai kristalai yra mechaniškai stiprūs, kieti, lydosi tik aukštose temperatūrose. Juose nėra laisvų elektronų, todėl jiems būdingas tik nedidelis laidumas.

Kovalentiniai ryšiai vyrauja atominiuose kristaluose, turinčiuose deimanto tipo kristalinę gardelę. Deimanto gardelėje kiekvieną atomą supa 4 artimiausi atomai. Kovalentiniai ryšiai susidaro, atsiradus bendroms gretimų atomų elektronų orbitoms. Vieną orbitą užima du elektronai su priešingais sukiniais. Suartėjant dviem atomams, (atstumas tarp atomų sumažėja iki 0,1nm), jų elektronai tampa bendri, susidaro bendros gretimiems atomams elektronų poros. Kiekvienas išorinio sluoksnio elektronas skrieja apie du branduolius. Tai ir yra kovalentinis ryšys. Elektronai kaip neigiami krūviai traukia teigiamus branduolius. Taip atsiranda kovalentinio ryšio jėga.

Metališkieji ryšiai susidaro, kai metalo atomai suartėja, atomų valentiniai elektronai tampa laisvaisiais ir gali judėti tarp jonų – netekusių elektronų atomų. Neigiami elektronai traukia teigiamus jonus. Taip atsiranda metališkųjų ryšių jėgos. Šių ryšių energija didelė – siekia 100 kilodžaulių moliui. Metalai pasižymi aukštomis lydymosi temperatūromis, mechaniškai atsparūs. Metališkieji ryšiai nenutrūksta, net tada kai atomai gerokai prasilenkia vienas kito atžvilgiu – yra plastiški. Metaluose daug laisvų elektronų – didelis elektrinis laidumas.

Analogiška ir silicio kristalo struktūra. Esant ypač žemai temperatūrai (0 K), visi puslaidininkio elektronai yra tampriai surišti su atomais ir laisvųjų krūvininkų nėra ir puslaidininkis tampa dielektriku. Šildant ar apšviečiant puslaidininkį, jame atsiranda laisvųjų elektronų ir skylių (vietų, iš kurių yra išlėkę elektronai, ir kurių krūvis yra teigiamas). Įgavę energijos, elektronai peršoka draustinę juostą ir pereina į valentinę juostą – tampa laisvuoju krūvio nešėju – laidumo elektronu.

  • Elektronika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (1532 žodžiai)
  • Elektronikos konspektai
  • Microsoft Word 281 KB
  • Puslaidininkių sandūra ir priemaišos juose
    10 - 9 balsai (-ų)
Puslaidininkių sandūra ir priemaišos juose. (2016 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/puslaidininkiu-sandura-ir-priemaisos-juose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:38