PVM analizė Europos Sąjungos šalyse


Ekonomikos bakalauro darbas. Įvadas. Pridėtinės vertės mokesčio reglamentavimas. Pridėtinės vertės mokesčio taikymas Europos sąjungoje. Pridėtinės vertės mokestis es šalyse narėse. Tyrimas, pasirinkus ES šalis. Išvados. Literatūra. Anotacija. Santrauka. Priedai.


Netiesioginiai mokesčiai, tokie kaip muito, akcizo, pridėtinės vertės mokestis, yra prekių bei paslaugų kainos pridedamasis elementas. Netiesioginių mokesčių, o tiksliau – autorės pasirinkto pridėtinės vertės mokesčio, derinimas ir suvienodinimas tarp Europos Sąjungos valstybių – narių yra svarbus tikslas, suteikiantis galimybę sėkmingai vystyti tarptautinę prekybą.

Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) – yra vienas pagrindinių netiesioginių mokesčių, kuris yra surenkamas kiekviename prekių bei paslaugų gamybos ir logistikos etape. Šio mokesčio objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas šalies teritorijoje už atlygį, kai šias prekes ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris vykdo ekonominę veiklą.

Taip pat PVM apibrėžiamas kaip prekių mokestis, kuris nepaveikia gamybos ar paskirstymo, bet yra surenkamas vartotojams nustačius galutines kainas. Tai netiesioginis mokestis, kurį gamintojai ar paslaugų teikėjai įskaičiuoja į kainą. PVM pirmą sykį buvo išrastas Vokietijoje XVIII a., tačiau tik 1954 metais buvo įvestas Prancūzijoje (VAT – Value Added Tax 2005).

Tokių analitikų, kaip Marcos Valadao, Jack Foster, James F. Cox, M. Bird nuomone, pridėtinės vertės mokestis yra geriausia bendro vartojimo mokesčio forma. Jei šalis turi įsivedusi tokį mokestį, kaip daugelis besivystančių šalių, žinoma, daugeliu atveju, tai bus vienintelis tokios rūšies mokestis. Viena iš priežasčių, kodėl PVM taip sėkmingai pasklido po pasaulį, yra tai, kad buvo matyti puikus ES pavyzdys. ES labai anksti įsivedė PVM ir suvokė jo naudą, o ši teigiama patirtis paskatino PVM taikymą ir kitose šalyse. (Bird, 2005)

PVM reglamentavimas Europos Sąjungoje (toliau tekste – ES) – tai svarbi tema, kadangi po šio mokesčio įvedimo ir sprendimo kurti bendrą PVM sistemą buvo iškelta labai svarbi užduotis – sukurti tokią mokesčio reglamentavimo sistemą, kad būtų užtikrintas visų valstybių narių PVM sistemos efektyvumas. Pridėtinės vertės mokestis yra svarbus ir reikšmingas Europos Sąjungos biudžetui, kadangi yra vienas svarbių jo šaltinių. Tai dar labiau sureikšmina tinkamo mokesčių sureguliavimo svarbą ES mastu.

PVM pirmą kartą buvo įgyvendintas Prancūzijoje 1958 metais. Lietuvoje PVM įvestas 1994 m. gegužės 1 d. Šiandieną šis mokestis yra įvestas 135 šalyse. Jis tapo vienu populiariausiu ir pagrindiniu mokesčiu beveik visame pasaulyje bei svarbiu pajamų šaltiniu daugelyje kitų pasaulio šalių.

Aktualumas. Tinkamai ir teisingai suformuota mokesčių sistema – kiekvienos valstybės sėkmingo egzistavimo bei vystymosi raktas. Mokesčiai yra surenkami į skirtingų lygių biudžetus ir paskirstomi finansuoti tokioms sritims kaip: švietimas, sveikatos priežiūra ir apsauga, žemės ūkis, socialinė apsauga, transportas ir ryšiai bei daugelis kitų. Tačiau mokesčiai - tai ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir šalies ekonomikos reguliavimo priemonė, kuri paveikia tokius ekonominius reiškinius kaip nedarbas arba infliacija. PVM mokestis – vienas tų mokesčių, kurie užima nemažą procentinę dali bet kurios valstybės biudžete. Savo reikšme, šis mokestis pralenkia daugelį kitų, dėl to PVM yra svarbi ir aktuali tema. PVM taikomas visai neseniai, bet jau spėjo tapti vienu iš pagrindinių nacionalinio biudžeto šaltinių.

Problema. Darbe bus siekiama atskleisti PVM tarifų dinamiką.

Objektas. Pridėtinės vertės mokestis ES valstybėse – narėse.

Tikslas. Atlikti teisinę ir ekonominę PVM analizę ES valstybėse - narėse.

Darbo metodai. Naudojami kiekybiniai tyrimo metodai, tokie kaip duomenų sisteminimo, statistinių duomenų analizės ir grafinis metodai. Kokybiniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir Lietuvos Respublikos (toliau tekste – LR) bei Europos Sąjungos teisės aktų analizė ir sintezė, aprašomasis, lyginimo, ir apibendrinimo metodai.

Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš įvado, 3 skyrių, išvadų, literatūros sąrašo ir priedų. Pirmo skyriaus pirmame poskyryje pateikiama informacija apie PVM harmonizavimo procesą bei jo reikšmę, atliekama PVM reglamentavimo analizė, t.y. ES ir LR teisės aktai, reglamentuojantys PVM, yra analizuojami ir lyginami tarpusavyje. Antrame skyriuje nagrinėjamas PVM mokesčio taikymas Europos Sąjungoje, PVM reikalavimų laikymasis, PVM registravimas, jo susigrąžinimas bei importo PVM. Trečiame skyriuje nurodomi PVM taikymo ypatumai geografiniu požiūriu, analizuojami PVM tarifai ir jų dydžiai tokiose šalyse kaip Lietuva, Vengrija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, Švedija, Graikija ir Ispanija. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

Mokesčių harmonizavimas suprantamas kaip procesas, kurio metu derinamos ir vienodinamos šalių mokesčių sistemos. Šiuo procesu siekiama pašalinti kliūtis, kurios galėtu trukdyti laisvam prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimui. Mokesčių harmonizavimas yra skirtingų laipsnių. Jis priklauso nuo integracijos laipsnio ir narių skaičiaus. (Buškevičiūtė, 2005).

PVM analizė Europos Sąjungos šalyse. (2015 m. Balandžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/pvm-analize-europos-sajungos-salyse.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:11