Pvm atskaita, jos tikslinimas ir praktinio taikymo ypatumai


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Pridėtinės vertės mokesčio raida ir jo atskaitos teisinis reglamentavimas. Pridėtinės vertės mokesčio atsiradimo istorija. Pridėtinės vertės mokesčio atskaitos teisinis reglamentavimas. Pridėtinės vertės mokesčio atskaitos ypatumai. Teisės į Pridėtinės vertės mokesčio atskaitą įgavimas. Pirkimo Pridėtinės vertės mokesčio rūšys. Atskaitos tikslinimas ir deklaravimas. Pridėtinės vertės mokesčio atskaitos fiskalinė reikšmė. Pridėtinės vertės mokesčio lyginimas su netiesioginiais mokesčiais. Pridėtinės vertės mokesčio vaidmuo Nacionaliniame biudžete. Pridėtinės vertės mokesčio kitimo analitiniai rodikliai, prognozė. Išvados. Literatūra. Priedai. Priedas. Pvyzdinė užduotis nr.


Sakoma, kad trys iš keturių mokesčiams skirtų klausimų, kuriuos mėgina išsiaiškinti ne tik praktikai, bet ir mokslininkai, yra susiję su pridėtinės vertės mokesčiu. Kiekvienais metais Lietuvoje kyla ginčai ir nesutarimai tarp mokesčius administruojančių asmenų ir mokesčių mokėtojų. Ginčai kyla dėl PVM apskaičiavimo ir jo atskaitos. PVM atskaitos teisinio reglamentavimo srityje yra daug susiklosčiusių nesklandumų. Literatūros apie mokesčius ir jų sistemą yra pakankamai daug, tačiau PVM atskaita nėra analizuojama. Pasirinkau šią temą, nes pridėtinės vertės mokestis yra svarbus valstybės biudžetui. Jei ne PVM, valstybė negautų didelės dalies pajamų. Projekto objektas: pridėtinės vertės mokesčio atskaita.

Darbo tikslas: apibūdinti PVM atskaitą ir išnagrinėti jos fiskalinę reikšmę.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti PVM raidą ir PVM atskaitos ypatybes.

Rasti Lietuvos PVM pajamų į biudžetą duomenis.

Palyginti mokestį su kitais netiesioginiais mokesčiais.

Prognozuoti būsimas PVM pajamas.

Darbo struktūra:

I dalis: šioje dalyje trumpai pristatoma PVM atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje. Pateikiama laiko juosta su pavyzdinėmis šalimis įsivedusiomis PVM. Taip pat kalbama apie dokumentus reglamentuojančius PVM atskaitą. Paaiškinama kas yra PVM atskaita, kokia jos nauda, kaip ją apskaičiuoti, tikslinti ir deklaruoti.

II dalis: PVM pajamos yra lyginamos su kitais netiesioginiais mokesčiais. Išsiaiškinama kokią svarbą turi PVM Nacionaliniam biudžetui. Analizuojami ankstesnių metų PVM surinkti pinigai, bei prognozuojamos būsimos, surinktos sumos.

Darbo metodologija: PVM pajamų duomenys nagrinėjami remiantis statistikos dinamikos eilutėmis ir grandininiais kitimo analitiniais rodikliais.

Naudojami šaltiniai: naudojami įvairūs interaktyvūs šaltiniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, vadovėliai parašyti mokesčių tema, Lietuvos Respublikos įstatymai.

XX a. pradžioje, kai PVM buvo išrastas, visuomenė ir valdžia susidarė prastą nuomonę apie šį mokestį. Dabar šiuo mokesčiu naudojasi daugiau nei 140 pasaulio šalių. PVM mokestis sudaro apie 20 procentų viso pasaulio mokestinių pajamų. [4]

Tikslios pridėtinės vertės mokesčio ištakos taip ir nebuvo atrastos. Yra dvi jo atsiradimo versijos:

Pridėtinės vertės mokestis pirmą kartą buvo paminėtas amerikiečių ekonomisto Tomo Adamso (Thomas S. Adams) raštuose dar 1910-1921 metais. Adamsas buvo susikoncentravęs ties federaline mokesčių sistemos politika ir kadangi tais laikais nebuvo nacionalinio pardavimo mokesčio, jis neketino tokio sukurti, nes siekė pakeisti jau esamą federalinę mokesčių sistemą. [4]

1951 m. PVM išrado vokiečių verslininkas Vilhelmas von Symensas (Wilhelm von Seamens). Mokestis buvo sukurtas, kad išspręstų tų laikų Vokietijos finansines problemas. [5]

Šaltinis: sudaryta darbo autorės remiantis Eugenijos Buškevičiūtės vadovėliu [1]

1.2 Pridėtinės vertės mokesčio atskaitos teisinis reglamentavimas

Kad valstybė galėtų atlikti savo funkcijas, jai reikia finansinių išteklių. Deja 2009 metais Lietuva išgyveno ekonominę krizę, todėl gavo nedaug pajamų. To pasekoje, siekiant subalansuoti biudžetą, buvo didinami pagrindiniai šalies mokesčių tarifai. PVM tarifas 2008 metais buvo 18 proc. Nuo 2009-01-01 jis pakilo vienu procentu, o nuo 2009-09-01 įsigalioji ir šiuo metu taikomas PVM tarifas – 21 proc. (ES vidurkis 20,7 proc.) [2, 23p.]

Kad lengviau suprastumėte kas yra PVM ir ką jis apmokestina, panagrinėkite žemiau pateiktą nuo 2002 m. liepos 1 dienos įsigaliojusio PVM įstatymo instrumentarijų. [2, 88p.]

Nuo PVM įstatymo įsigaliojimo, jis buvo taisytas daugiau nei 300 kartų. Didžioji dalis klausimų buvo išspręsta, daugelis jų liko problemiški, ne aiškiai apibrėžti. Dėl įstatymo spragų, susidarė palankios sąlygos vis naujiems ir tobulesniems piknaudžiavimo atvejams. Apibendrinat galima teigti, kad PVM įstatymas Lietuvoje vis dar turėtų būti keičiamas ir koreguojamas, kad apsaugoti valstybę nuo nesąžiningai buhalteriją tvarkančių piliečių.

2.1 Teisės į Pridėtinės vertės mokesčio atskaitą įgavimas

Užsiregistravęs PVM mokėtojas įgyja teisę į PMV atskaitą tuo atveju, jei pirkimo PVM yra susijęs su PVM apmokestinamų prekių gamyba ir (arba) paslaugų teikimu. Pirkimo PVM gali būti traukiamas į PVM atskaitą tada, kai PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, įrodančią prekių pardavimą ar paslaugų tiekimą.

PVM atskaitos sumą galime apskaičiuoti naudodamiesi šia formule:

Visas pirkimo PVM = Atskaitomas pirkimo PVM (PVM atskaita) + Neatskaitomas pirkimo PVM.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (4237 žodžiai)
  • Kolegija
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 217 KB
  • Pvm atskaita, jos tikslinimas ir praktinio taikymo ypatumai
    10 - 2 balsai (-ų)
Pvm atskaita, jos tikslinimas ir praktinio taikymo ypatumai. (2015 m. Lapkričio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/pvm-atskaita-jos-tikslinimas-ir-praktinio-taikymo-ypatumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 13:59