PVM mokestis ir jo įtaka atskirų valstybių biudžeto pajamoms


Finansų kursinis darbas. Temos aktualumas. Įvadas. Darbo tikslas. Įvadas. Uždaviniai. Įvadas. Uždaviniai. . Pridėtinės vertės mokesčio svarba formuojant valstybės biudžeto pajamas. Teorinis aspektas. Esamos situacijos analizė. Pridėtinės vertės mokesčio objektas. Apmokestinimo principai. Pridėtinės vertės mokesčio svarba formuojant valstybės biudžeto pajamas. Pridėtinės vertės mokesčio reikšmė valstybės pajamoms. Pridėtinės vertės mokesčio svarba formuojant valstybės biudžeto pajamas. Pridėtinės vertės mokesčio tarifai Lietuvoje. Pridėtinės vertės mokesčio tarifai kitose Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse. Europos sąjungos biudžetas. Pridėtinės vertės mokesčio svarba formuojant valstybės biudžeto pajamas. Europos sąjungos biudžetas. 19. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Įvadas. Pajamų efektu. Pasikeitimo efektu –. 2012. VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas. MOKESČIAI +. + 11 12 329 430 13 317 620 13 303 096 973 666 107 90 - 14. Pajamos iš sandorių su turtu 23 24. 109 543 197 450 154 723 45 180 141 24 - 42. Mokestinių pajamų per 2012. gauta 13 303 096 tūkst. litų. 524 tūkst. litų arba 1 proc. mažiau nei planuota. ES biudžeto pajamos.


Vyriausybė pridėtinės vertės mokesčiui daro didelę itaką nustatydama normas, tarifus ir tokiu būdu didindama mokesčių mokėtojų priklausomybę nuo vyriausybės.

Pridėtinės vertės mokesčio nustatymas nėra pakankamai pagrįstas moksliniais tyrimais, vyriausybė bei įstatymų leidėjai skiria nedidelį dėmesį ekonomistų – mokslininkų ir praktikų pasiūlymams keisti pridėtinės vertės mokesčio teisės aktus.

Yra svarbu išsiaiškinti pridėtinės vertės mokesčio pokyčių įtaką formuojant valstybės biudžetą bei atskleisti jo trūkumus. Dėl šių priežasčių pasirinkta tema yra aktuali.

Išsiaiškinti pridėtinės vertės mokesčio svarbą bei jo įtaką atskirų valstybių biudžeto pajamoms, išnagrinėti atskirų valstybių pridėtinės vertės mokesčio tarifus.

2.2.2 Apmokestinimo principai

Svarbiausias apmokestinimo uždavinys – gauti pajamų, reikalingų valstybės funkcijoms vykdyti. Apmokestinant prekes bei paslaugas yra vadovaujamasi pagrindiniais apmokestinimo principais bei uždaviniais. Pasak Jurgučio (1938), pradiniai apmokestinimo principai buvo suformuoti dar XVIII amžiuje Adamo Smito, nuo to laiko jie pakito, tačiau ir dabar jų ekonominė esmė ir aktualumas išliko. Adamas Smitas veikale “Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimai” apmokestinimo principus, kaip pagrindinius, išskyrė šiuos:

Kai kurių užsienio šalių finansininkų bei ekonomistų nuomone, ne pajamomis, o vartojimu pagrįstas mokestis leistų greičiau įgyvendinti pridėtinės vertės mokesčio

Mokesčių mokėtojų ir mokesčių ėmėjų konfliktai iškyla tada, kai mokesčio taisyklės

yra neaiškios ir netiksliai apibrėžtos. Pridėtinės vertės mokesčio įplaukų produktyvumas

Kai kurie autoriai (Ahmed, 2004; Bendikienė, Šaparnis, 2006; Marhuend, Vasin et. al, 2001) teigia, kad apmokestinant prekes, paslaugas racionaliau formuoti remiantis tikslingumo, o ne teisingumo principu. Teisingumas įvairių žmonių suprantamas nevienodai, todėl pirmiausia reikėtų įvertinti tai, kas yra tikslinga, o tik paskui – kas yra teisinga. Remiantis administracinio paprastumo principu, pridėtinės vertės mokesčio ėmimas turi būti lengvai įgyvendinamas, nesudaryti mokėtojams didelės naštos, mokesčių ėmimo kaštai turi būti minimalūs ir sudaryti kuo mažesnę mokesčio dalį. Taip pat neturėtų veikti pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, įteisinantis mažas mokesčio pajamas, o didelius ėmimo kaštus. Šiuo atveju svarbūs tokie aspektai, kaip paprastumas, apibrėžtumas, pigumas, patogumas mokėtojams. Darbo autorės nuomone, didelė kiekvienos šalies mokesčio įstatymo vertybė – mokesčio stabilumas. Didelę sumaištį sukelia beveik kiekvienos pridėtinės vertės mokesčio taisyklės keitimas, juo labiau naujo įstatymo priėmimas. Sužinoti naujas apmokestinimo taisykles ir jų taikymo procedūras, suvokti pakeitimus užima laiko ir kainuoja pinigų. Darbo autorės nuomone, praktiškai suderinti apmokestinimo principus bei uždavinius sunku, nes dažnai šie vienas kitam prieštarauja. Pavyzdžiui, nustačius pridėtinės vertės mokesčio tarifą, sunku pasiekti kuo didesnių mokestinių įplaukų, kuo mažesnio ekonominio efektyvumo sumažėjimo ir kuo didesnio apmokestinimo teisingumo. Apmokestinimo taisyklės, atitinkančios šio mokesčio teisingumo ir ekonominio efektyvumo principų reikalavimus, gali būti labai sudėtingos ir daug kainuoti mokesčio ėmimo požiūriu. Proliberalios apmokestinimo sistemos šalininkai, šiandien kuriamai apmokestinimo sistemai, pateikia septynis apmokestinimo uždavinius:

Uždaviniai „valstybė – surenka pajamas, bet ekonomikos nereguliuoja“ bei „minimali mokesčio įtaka mokėtojų pasirinkimui“ kalba apie tai, kad valstybė per pridėtinės vertės mokestį turi siekti tik vieno tikslo – surinkti pajamas, būtinas funkcijoms vykdyti, tačiau mokestis neturėtų būti naudojamas kaip įrankis ekonomikos reguliavimui. Apmokestinus ūkio procesų reguliavimą, pažeidžiami natūralūs kapitalo judėjimo dėsniai, o žmonių pastangos nukreipiamos ne didžiausios naudos linkme. Pridėtinės vertės mokestis neturi daryti įtakos mokėtojo pasirinkimui taupyti ar vartoti, investuoti ar skolinti. Pridėtinės vertės mokesčio našta gyventojams turi nuolat mažėti dėl valstybės funkcijų siaurinimo ir jo sukeliamo finansinių lėšų mažinimo, taip pat pridėtinės vertės mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas turi vykti automatiškai ir nepriklausyti nuo mokėtojo ar administratoriaus valios, interpretacijos, susitarimo. Pridėtinės vertės mokestis neturi sudaryti sąlygų vengti mokesčio ir didinti mokesčio naštą sąžiningiems mokėtojams. Mano nuomone, pateikti proliberalios apmokestinimo sistemos uždaviniai: aiškios ir skaidrios pridėtinės vertės mokesčio taisyklės, efektyvus ir pigus mokesčio rinkimas, atspindi tą pačią administracinio paprastumo apmokestinimo principo esmę. Išnagrinėjus pagrindinius apmokestinimo principus ir uždavinius pridėtinės vertės mokesčio kontekste darbo autorė gali teigti, kad ekonominis efektyvumas, mokestinių įplaukų produktyvumas ir elastingumas, teisingumas, administracinis paprastumas yra klasikiniai pridėtinės vertės mokesčio apmokestinimo principai, kurie yra sunkiai suderinami; pridėtinės vertės mokesčio svarbiausias uždavinys – gauti pajamų valstybės funkcijoms vykdyti.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4466 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 76 KB
  • PVM mokestis ir jo įtaka atskirų valstybių biudžeto pajamoms
    10 - 2 balsai (-ų)
PVM mokestis ir jo įtaka atskirų valstybių biudžeto pajamoms. (2015 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/pvm-mokestis-ir-jo-itaka-atskiru-valstybiu-biudzeto-pajamoms.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:36