Racionaliųjų lūkesčių teorija


Finansų referatas. Įvadas. Lūkesčių teorija. Racionalieji lūkesčiai. Adaptyvieji lūkesčiai. Lūkesčiai mikroekonomikoje. Vartojimas ir darbo lūkesčiai. Tiesioginės investicijos. Lūkesčių teorijos istorinė apžvalga. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje vartotojų norai ne visada sutampa su galimybėmis. Tačiau kaip apskaičiuoti tas galimybes? Kaip nuspręsti ką, kada ir už kiek pirkti? Be matematinių bei ekonominių modelių, žmogus linkęs naudoti ir dar vieną labai svarbų aspektą, norint pasirinkti – lūkesčius. Kitaip tariant svajones, idėjas, psichologinius veiksnius galima sudėti į vieną darinį – lūkesčius. Vartotojas be finansinių svertų rinkdamasis naudoja ir psichinį – pirkti ar ne?

Vartotojas planuojantis pirkti naują gyvenamąjį būstą, turi savęs paklausti: ar jis gali paimti paskolą nuosavam namui įsigyti? Juk paskola įpareigoja įvertinti ateityje laukiamų realių darbo pajamų dydį. Taip pat svarbu žinoti, ar garantuota jo darbo vieta. Vadybininkas, kuris šiandien mato pardavimo apimčių didėjimą, turėtų pamąstyti: ar tai laikinas reiškinys, kurį reikia pragyventi turint esamus gamybinius pajėgumus?

Taigi darbo tikslas – pristatyti ir apžvelgti lūkesčių teoriją bei parodyti, kaip ji siejasi su vartojimu, investiciniais sprendimais bei darbo motyvacija.

Savarankiško darbo objektas:

Racionalių lūkesčių teorija ir jos vertinimas.

Darbo tikslas :

Susipažinti su nagrinėjamos temos pagrindiniais aspektais, lūkesčių sąvoka, istorija.

Pagrindinės dogmos racionaliojoje lūkesčių teorijoje:

Priimdami ekonominius sprendimus vartotojai naudojasi visa informacija ir nuolat atnaujina savo susiformuotus ekonominius modelius arba lūkesčius, taigi, jie nedaro jokių sisteminių klaidų.

Ekonomikos veikėjai seka, apdoroja informaciją ir formuoja savo lūkesčius apie jiems aktualias problemas. Pavyzdžiui, akcininkai, stebintis akcijų rinką, pradeda įtarti apie galimą turimų akcijų nuvertėjimą, siekia jas parduoti. To pasėkoje, pasiūlai rinkoje padidėjus, sumažėja akcijų vertė. Ši teorija nedaro prielaidos, jog visi žmonės turi vienodos kokybės ir vienodą kiekį informacijos, tiesiog jie išnaudoja esamą informaciją kaip įmanoma geriausiai. Ir, kuomet kaštai yra mažesni už tikėtiną naudą, ekonomikos veikėjai linkę rinkti papildomą informaciją. Žinoma, pasitaiko, jog ekonomikos dalyviai praranda realybės pojūtį ir pernelyg pradeda tikėtis arba viską vertinti neigiamai. Pastarasis reiškinys gali iššaukti finansinę paniką. Pasak V. Vaškelaičio (2012), „pasitikėjimas ir pozityvūs lūkesčiai gali auginti ekonomiką, o nepasitikėjimas ir baimė dėl ateities – ją sužlugdyti, peraugti į paniką, sąmyšį finansų rinkoje, sukelti panišką prekių pirkimą ir pan.“. Pavyzdžiui, paleistas gandas, jog brangs cukrus, laikinai gali padidinti cukraus paklausą. Norėdamas maksimizuoti savo tikslų funkciją, rinkos dalyvis išsirinks naudingiausią strategiją, įvertindamas ir kitų veikėjų metodus. Taip pat racionalių lūkesčių teorija apima ir prekių, paslaugų ir išteklių kainų problemas. Pastarosioms esant labai lanksčioms, nes vartotojai itin greitai reaguoja į informaciją apie jų kitimą, todėl keičiasi tiek gamintojų, tiek tiekėjų, tiek vartotojų elgsena.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2216 žodžių)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Racionaliųjų lūkesčių teorija
    10 - 4 balsai (-ų)
Racionaliųjų lūkesčių teorija. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/racionaliuju-lukesciu-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:03