Radiacija ir jos tarša


Aplinkos savarankiškas darbas.

Paveikslų sąrašas. Įvadas. Radiacijos teoriniai aspektai. Radiacijos samprata ir tipai. Jonizuojanti spinduliuotė. Jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai. Nejonizuojanti spinduliuotė. Radiacijos tarša ir jos keliami pavojai. Jonizuojančios spinduliuotės tarša. Nejonizuojančios spinduliuotės tarša. Radiacijos pavojai ir apsauga nuo jos. Išvados. Naudota literatūra ir šaltiniai.


Temos aktualumas. Apie radioaktyviųjų dalelių grėsmę žino dauguma, tačiau daugeliui atrodo, kad radiacijos pavojus kyla tik atsidūrus netoli atominių jėgainių ar ten, kur kadaise įvyko branduolinė katastrofa. Iš tiesų yra kiek kitaip, radioaktyvumas yra sukurtas ne tik žmonių, bet ir daugelį metų vyrauja natūralioje gamtoje. Ore, grunte ir vandenyje esanti radioaktyvioji tarša yra silpna ir mažai pavojinga žmogaus sveikatai. Tačiau nuolat besikeičiančių technologijų dėka žmogus sugebėjo panaudoti radioaktyvumą medicinoje, energetikoje ir savo buityje. Toks radioaktyvumo pritaikymas žmogaus gyvenime padidino radiacijos taršą aplinkoje ir kelią didelę grėsmę žmonių sveikatai.

Darbo tikslas – aprašyti radioaktyvumo sukeliamą taršą ir jo sukeliamą pavojų žmonėms bei kitiems, gyviems organizmams.

Darbo uždaviniai:

Pateikti radiacijos sąvoką ir rūšis;

Apibūdinti jonizuojančią ir nejonizuojančią spinduliuotę bei jų klasifikaciją;

Apibendrinti radiacijos keliamą pavojų ir apsisaugojimo priemones.

Darbo metodai. Literatūros ir šaltinių analizė, duomenų sisteminimas ir palyginimas.

Jonizuojančios spinduliuotės pavojus yra daug didesnis, tačiau net nepagalvojame, jog kiekvieną dieną susiduriama ir su nejonizuojančia spinduliuote, pastarosios sukeliama žala žmogaus organizmui dar nėra iki galo ištirta. Todėl yra svarbu aptarti jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės objektus ir jų skleidžiamos taršos sukeliamus pavojus žmogaus sveikatai.

Tačiau jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai gali būti skirstomi į gamtinius ir dirbtinius.

Jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai skirstomi į gamtinius t. y. natūralius - daugelį metų gamtoje vyraujančius jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, ir į dirbtinius, pastarieji sukurti nuolat tobulėjant technologijoms. Jonizuojančios spinduliuotės šaltinių skirstymas pavaizduotas 1 paveiksle.

Kaip jau minėjome, keičiantis ir tobulėjant technologijoms buvo sukurti ir dirbtiniai jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai, kurių poveikis galį būti ypač pavojingas gyviems organizmams.

Žinomiausi dirbtiniai jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai tai:

• Medicininė diagnostika ir apšvita: tai vienas iš pagrindinių apšvitos šaltinių. Dažniausiai susiduriama su rentgeno diagnostikos procedūromis.

• Branduoliniai sprogimai: žmogaus sukurtas jonizuojančios spinduliuotės šaltinis. Atliekant atominių ginklų bandymus, po sprogimų dalis radioaktyviųjų teršalų lieka troposferoje, o vėjo nešami teršalai patenka į žemę.

• Atominė energetika: atominių elektrinių poveikis žmonėms minimalus, tačiau išlieka didelė avarijų grėsmė.

Taip pat per daugelį metų gamtoje augančiuose augaluose susikaupia radionuklidai, kiekviename augale jų koncentracija skiriasi. Mažiau jų rasta vaisiuose, daugiau – senuose lapuose. Tokią natūralią jonizuojančios spinduliuotės augalų apšvitą galima priskirti ir natūraliai jonizuojančios spinduliuotės rūšiai, tačiau šiuolaikinių technologijų dėka kai kurie maisto produktai yra apšvitinami jonizuojančia spinduliuote dirbtinai. Apšvitinus maisto produktus jonizuojančia spinduliuote jie turi būti pažymėti tarptautiniu produktų, apšvitintų jonizuota spinduliuote, ženklu, jis pateiktas 2 paveiksle.

Taigi galima teigti, jog jonizuojanti spinduliuotė atmosferą veikią jau daugelį metų, tačiau nuolat besikeičiant technologijoms buvo sukurti ir dirbtiniai jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai kurie yra ypač pavojingi gyviems organizmams.

Kalbant apie regimuosius spindulius dažnai vartojamas terminas – regimoji šviesa. Taigi, regimoji šviesa – tai toks elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai. Šiek tiek daugiau žinomi ir šiandieninėse technologijose dažniai naudojama optinės spinduliuotės rūšis tai lazerio spinduliai. Kasdieninėje buityje, moksle, medicinoje naudojami lazeriai apibūdinami, kaip įrenginiai, spinduliuojantys šviesą. Paprastai lygiagrečiu srautu lazeris skleidžia monochromatinę (vieno bangos ilgio) šviesą.

Radiacija ir jos tarša. (2016 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/radiacija-ir-jos-tarsa.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:00