Radioaktyvi teritorijos tarša avarijos atveju


Radioaktyvumas. Radioaktyvi tarsa. Radioaktyvi teritorijos tarsa avarija atveju. Černobylio užterštumas. Radioaktyvumas gamtoje. Radioaktyvumas skaidres. Radioaktyvioji teritorijos tarsa. Radioaktyvi teritorijos tarsa avarijos metu. Radioaktyviu spinduliu savybes. Radioaktyvioji teritorijos tarsa avarijos metu.

Saugos referatas. Įvadas. Radioaktyvioji tarša. Kas tai radioaktyvioji tarša. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Černobylio avarija? Černobylis. Lietuva per ir po Černobylio avarijos. Pasaulis po Černobylio avarijos. Litertūros sąrašas.


Pastaruoju metu žmogaus veiklos ir gamtos naikinimo problemos tapo viena iš aktualiausių socialinių – ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumo matai, dėl to sutriko ekologinės sistemos žmogus – gyvoji gamta pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose – industriniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Ugnikalnių veikla, žemes paviršiaus išpūstymas, įvairios žiedadulkės, sporos jau priešistoriniais laikais sąlygojo atmosferos užterradioaktyvioji tarša (angl. – radioactive contamination, radiocontamination) – techninės įrangos, pastatų, žmonių, dirvožemio, augmenijos, gyvūni­jos ir kt. Užterštumas radionuklidais. Radioaktyvumas tai kai kurių cheminių elementų savybė spinduliuoti nematomą energiją. Daugiausia radioaktyviųjų spindulių žemes gyventojai gauna iš gamtos ir išvengti tokio spinduliavimo beveik neįmanoma. Skiriasi tik gaunamos apšvitos dozes. Kiek laiko egzistuoja žemė, tiek laiko į ją iš kosmoso krinta spindulių srautai. Spindulius taip pat skleidžia žemes plutoje esančios radioaktyviosios medžiagos.

žmogus apšvitinamas dviem būdais: iš išores, (kai radioaktyviosios medžiagos veikia kūno paviršių) ir iš vidaus, (kai jos su maistu, vandeniu, užterštu oru patenka į organizmą). Didžiausias jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis yra pačios žemes gelmėse (žmones vidines apšvitos būdu iš jo gauna apie 516 metines efektinės spinduliavimo dozes). Šiek tiek mažiau žmones veikia kosminis spinduliavimas.

      kosminiai spinduliai skrieja į žemę iš visatos gelmių, dalis jų - iš saules. Jie sudaro radiacinį foną, truputį mažesnį kaip puse visos išorines apšvitos, kuriuos žmonės gauna iš išorinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Nėra žemėje tokios vietos, kurios neplautų kosminis spindulių lietus. Pietų ir šiaures poliai gauna daugiau spindulių negu pusiaujas, nes žemes magnetinis laukas juos kreipia į polius. Be to, kuo aukščiau pasikelia žmogus virs jūros lygio, tuo daugiau švitinamas, nes ten plonesnis apsauginis oro sluoksnis, veikiantis kaip ekranas. Pavyzdžiui, lakūnai nuolat gauna apšvitos dozes, ir kuo aukščiau ir ilgiau jie skraido, tuo jie gauna dozes didesnes. Pakilus 2000 m virš jūros lygio, apšvitinimas padidėją keletą kartų, o pasiekus šiuolaikinio labai greitai skrendančio lėktuvo skrydžio aukštį-12 000 km, apšvitos doze išauga net 25 kartus.

  • Sauga Referatai
  • 2010 m.
  • 9 puslapiai (1872 žodžiai)
  • Kolegija
  • Saugos referatai
  • Microsoft Word 66 KB
  • Radioaktyvi teritorijos tarša avarijos atveju
    10 - 1 balsai (-ų)
Radioaktyvi teritorijos tarša avarijos atveju. (2010 m. Gruodžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/radioaktyvi-teritorijos-tarsa-avarijos-atveju.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:55