Radioaktyvioji tarša ir jos mažinimas


Radioaktyvi tarša. Radioaktyvumas skaidres. Aplinkos tarsa radioaktyvios medziagos. Daugiausia radioaktyviu spinduliu gyventojai gauna is. Radioaktyvusis užterštumas. Radioaktyvi tarša tai. Radioaktyvusis vietoves uzterstumas. Radioaktyvioji tarša ir jos pagrindiniai šaltiniai. Aplinkos elementu uzterstumas radionuklidais. Dirvožemio tarša mazinimas.

Aplinkos referatas. Įvadas. Radioaktyvioji tarša. Radonas. Černobilis. Naudota literatūra. Šiame darbe norėčiau plačiau pakalbėti apie radioaktyviąją taršą, bei jos poveikį aplinkai ir žmogui. Kas tai yra radioaktyvioji tarša ? Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių socialinių – ekonominių problemų.


Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių socialinių – ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumo matai, dėl to sutriko ekologinės sistemos žmogus – gyvoji gamta pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose – industriniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi biosfera nepajėgia natūraliai apsivalyti, didėja pavojus žūti žemėje gyvuojančiai civilizacijai. Atmosfera niekad nebuvo idealiai švari. Ugnikalnių veikla, žemes paviršiaus išpūstymas, įvairios žiedadulkės, sporos jau priešistoriniais laikais sąlygojo atmosferos užterštumą. Tai natūrali (gamtinė) oro tarša, kurios padarinius pati gamta greitai atitaisydavo. Gamtai ar žmogui: - tiesioginis, arba pirminis užteršto oro poveikis per asimiliacijos aparatą, kvėpavimo takus, odą ir pan. - netiesioginis, arba antrinis poveikis, kuris daugiausia pasireiškia užterštiems atmosferos krituliams teršiant dirvožemį bei vandenį.

šiame darbe norėčiau plačiau pakalbėti apie radioaktyvią radioaktyvioji tarša (angl. – radioactive contamination, radiocontamination) – techninės įrangos, pastatų, žmonių, dirvožemio, augmenijos, gyvūni­jos ir kt. Užterštumas radionuklidais. Radioaktyvumas tai kai kurių cheminių elementų savybė spinduliuoti nematomą energiją. Daugiausia radioaktyviųjų spindulių žemes gyventojai gauna iš gamtos ir išvengti tokio spinduliavimo beveik neįmanoma. Skiriasi tik gaunamos apšvitos dozes. Kiek laiko egzistuoja žemė, tiek laiko į ją iš kosmoso krinta spindulių srautai. Spindulius taip pat skleidžia žemes plutoje esančios radioaktyviosios medžiagos. Žmogus apšvitinamas dviem būdais: iš išores, (kai radioaktyviosios medžiagos veikia kūno paviršių) ir iš vidaus, (kai jos su maistu, vandeniu, užterštu oru patenka į organizmą. Didžiausias jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis yra pačios žemes gelmėse (žmones vidines apšvitos būdu iš jo gauna apie 516 metines efektinės spinduliavimo dozes). Siek tiek mažiau žmones veikia kosminis spinduliavimas.

     kosminiai spinduliai skrieja į žemę iš visatos gelmių, dalis jų - iš saules. Jie sudaro radiacinį foną, truputį mažesnį kaip puse visos išorines apšvitos, kuriuos žmonės gauna iš išorinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Nėra žemėje tokios vietos, kurios neplautų kosminis spindulių lietus.

  • Aplinka Referatai
  • 2011 m.
  • 10 puslapių (2032 žodžiai)
  • Kolegija
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 19 KB
  • Radioaktyvioji tarša ir jos mažinimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Radioaktyvioji tarša ir jos mažinimas. (2011 m. Birželio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/radioaktyvioji-tarsa-ir-jos-mazinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 21:53