Radioaktyviosios atliekos ir jų šalinimo būdai


Aplinkos namų darbas. Radioaktyviosios atliekos ir jų šalinimo būdai. Černobylio katastrofa. Sarkofagas. Es ir ekonomikos augimas bei aplinka. Tvarus vystymasis. Metalo laužo supirkimas, perdirbimas. Viesulai lietuvoje. Dirvožemiai. Smogas.


Radioaktyviosios atliekos gali būti kietos, skystos ir dujinės, todėl pagal tai parenkami jų tolesnio perdirbimo ir laidojimo (šalinimo) būdai bei metodai.

Viena aktualiausių problemų – panaudoto branduolinio kuro saugojimas. Nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios panaudotas kuras saugomas reaktoriaus patalpose įrengtuose specialiuose vandens baseinuose. Siekiant, kad sumažėtų išsiskirianti šiluma bei jonizuojančiosios spinduliuotės lygiai, juose panaudotas branduolinis kuras saugojamas mažiausiai penkerius metus. Tačiau tai laikinas saugojimo būdas, nes panaudoto kuro saugojimo baseinai greitai bus užpildyti.

Tačiau jau nuo 1999 m. panaudotas branduolinis kuras ištraukiamas iš vandens baseinų, perkeliamas į plieninius ar gelžbetoninius konteinerius ir vežamas į šalia elektrinės esančią saugyklą. Saugykloje konteineris pastatomas ant specialiai suprojektuotos platformos ir joje išbus mažiausiai 50 metų.

Įvertinus radiacinės saugos kriterijus, tos radioaktyviosios atliekos, kurios juos tenkina, yra priskiriamos prie nebekontroliuojamųjų atliekų. Joms radiacinės saugos reikalavimai gali būti nebetaikomi, todėl atliekos tvarkomos kaip neradioaktyviosios.

Labai mažo aktyvumo trumpaamžėms atliekos laidojamos tranšėjiniame kapinyne. Tranšėjinis kapinynas – žemės paviršiuje iškastos tranšėjos, į kurias talpinamos radioaktyviųjų atliekų pakuotės. Tokio tipo kapinyną Ignalinos atominėje elektrinėje planuojama įrengti artimiausiu metu.

Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviosios atliekos kelia mažesnę grėsmę nei didelio aktyvumo ilgaamžės atliekos, joms laidoti įrengiami kapinynai žemės paviršiuje ar negiliai (iki keleto dešimčių metrų) po žeme.

Černobylio atominė elektrinė buvo pradėta statyti 1970 metais. Iki 1986 metų balandžio 26 dienos elektrinėje veikė keturi RBMK 1000 tipo reaktoriai,  dar du reaktoriai buvo statybų stadijoje.

Buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. km² Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje. Černobylio avarijos metu buvo apšvitinta daugybė šių šalių gyventojų.

Pagrindinė Černobylio avarijos pasekmė buvo žemės ūkio smukimas. Gyvulininkystėje patirta dar didesnių nuostolių.

2520 iš jų serga įvairiomis ligomis (vegetacinės nervų sistemos, skydliaukės, centrinės nervų sistemos astenizacija, širdies ir kraujagyslių, ausų, nosies ir gerklės, kvėpavimo organų, akių, onkologinėmis ligomis ir kt.).

Kad sustabdyti tolimesnį radiacijos plitimą buvo nuspręsta 4-tą energetinį bloką uždengti. Virš reaktoriaus iškilęs statinys vėliau buvo pramintas „Sarkofagu“. Sarkofagas, sukurtas ekstremaliomis sąlygomis iš karto po avarijos, jau beveik dvidešimt metų atlieka apsaugines funkcijas. Vis dėlto išlieka potencialus pavojus. Jis daug didesnis, negu tai leidžiama pagal normas, taikomas objektams, kuriuose esama pavojingų branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų. Ir Ukrainoje, ir tarptautiniu mastu visomis išgalėmis siekiama įgyvendinti veiksmų planą, susijusį su sarkofagu. Jį norima padaryti ekologiškai saugų.

2. sukurti aplinką, kuri nekenktų sveikatai ir padėtų išlaikyti mūsų dabartinę gyvenimo kokybę.

3. augant ekonomikai eikvojami gamtos ištekliai ir susidaro atliekų. ES tikslas − sumažinti išteklių naudojimo poveikį aplinkai ir palikti mažiau atliekų išlaikant tokį patį ekonomikos augimo lygį.

4. veiksmingiau naudoti iškastinį kurą ir pakeisti jį atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kaip antai vėjo ir saulės energija.

Nuolatinė žmonijos pažanga įmanoma tik tada, kai užtikrinamas ir ekonomikos klestėjimas, ir socialinis teisingumas ir sveika aplinka. Visi šie trys klausimai aktualūs Europos piliečiams ir nepaprastai svarbūs siekiant ilgalaikės gerovės, kai atsižvelgiama ne tik į mūsų, bet ir į ateities kartų poreikius.

Europos Sąjunga nusibrėžė pagrindines strategijos gaires Europos Tarybos susitikimo Gotenburge ir aukščiausiojo lygio pasaulinio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais, vykusio 2002 m. Johanesburge (Rio + 10), išvadose.

  • Aplinka Namų darbai
  • 2014 m.
  • 19 puslapių (4158 žodžiai)
  • Aplinkos namų darbai
  • Microsoft Word 131 KB
  • Radioaktyviosios atliekos ir jų šalinimo būdai
    10 - 4 balsai (-ų)
Radioaktyviosios atliekos ir jų šalinimo būdai. (2014 m. Kovo 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/radioaktyviosios-atliekos-ir-ju-salinimo-budai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:48