Radionuklidai aplinkoje


Aplinkos referatas.

Įvadas. Radionuklidų skleidžiami spinduliai. Radionuklidai aplinkoje. Gamtinės kilmės radionuklidų šaltiniai. Dirbtinės kilmės radionuklidų šaltiniai. Pagrindiniai radioklidų nustatymo būdai. Neigiamas poveikis. Išvados. Naudota literatūra.


Šio darbo tikslas yra apibūdinti radionuklidus, apžvelgti jų atsiradimo šaltinius gamtinėje aplinkoje ir jų sukeliamą neigimą poveikį bei kaip jo išvengti.

Gamtinėje aplinkoje nustatyta 230 gamtinės kilmės radioaktyviųjų branduolių. Išskiriamsos trys gamtinės kilmės radionuklidų eilės: urano (238U), torio (232Th), aktinio (227Ac) ir 40K, kuris nesudaro atskiros grupės (Butkus 2006; Baltrėnas ir kt.2008). Natūralios kilmės radionuklidai gali būti suskirstomi taip: radionuklidai, kurie atsiranda dėl kosminės spinduliuotės; radionuklidai, kurie egzistuoja žemėje, ir sunkieji radionuklidai, kurie kilę iš 238U, 232Th, 235U izotopų (Szabo 1993).

Savitą radionuklidų grupę sudaro radioktyviosios inertinės dujos (RID). Procentinis jų santykis radioktyviųjų medžiagų kiekyje, esančiame atmosferoje, nėra didelis, tačiau jonizuojančios spinduliuotės požiūriu tai yra svarbi radioktyvioji aplinkos tarša.

Didžiausios 40K savitojo aktyvumo vertės yra šiaurės ir vidurio Lietuvos teritorijose. Mažiausios šio radionuklido vertės nustatytos pietvakarinėje Lietuvos dalyje. 40K savitojo aktyvumo dirvožemio dydis priklauso ne tik nuo dirvožemio tipo, bet ir nuo kalio trąšų naudojimo žemės ūkyje.

Dirbtinės kilmės radionuklidai – elementai, atisradę dėl žmogaus veiklos. Prie dirbtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių priskiriami:

Pagrindiniai dirbtinių radioktyviųjų nuklidų patekimo į aplinką šaltiniai pavaizduoti 2.2 paveiksle.

Daugeliu atvejų radionuklidų nustatymo būdą lemia jų skleidžima spinduliuotė, o kai kuriais atvejais tai priklauso ir nuo radionuklido aktyvumo bei spinduliuotės energijos dydžio. Dėl didelio alfa ir beta dalelių sugėrimo medžiagoje jų nustatymas negalimas be medžiagos destrukcijos. Tuo tikslu pirmiausia atliekama bandinio radiocheminė analizė ir paruošiamas atitinkamas preparatas, kurio aktyvumas gali būti išmatuotas.

Radioktyviosios spinduliuotės registracija atliekama pagal poveikį medžiagai. Yra priskaičiuojami 6 pagrindiniai registracijos metodai (Remeikis, Kalinauskas 1999):

Jonizacinis metodas, pagrįstas dujų jonizacijos laipsnio nustatymu, kai matuojama medžiagoje sukurtų jonų krūvio vertė.

Liuminescencinis (scintiliacinis) metodas – kai alfa, beta ir gama kvantai, patekdami į scintiliacinius detektorius, sukelia skirtingo stiprio, skirtingos trukmės šviesos blyksnius.

Optinio metodo esmė – medžiagų optinių savybių pasikeitimas veikiant radioktyviajai spinduliuotei.

Kalorimetrinis metodas paremtas šilumos matavimu, kuri išsiskiria vykstant radioktyviajam sklimui arba sąveikaujant spinduliuotei su medžiaga.

  • Aplinka Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Kotryna
  • 13 puslapių (2069 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 98 KB
  • Radionuklidai aplinkoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Radionuklidai aplinkoje . (2017 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/radionuklidai-aplinkoje.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 17 d. 08:38