Radionuklidų susikaupimas gyvūnų organizme


Aplinkos referatas. Radionuklidų skleidžiami spinduliai. Radiacinis fonas. Radionuklidai aplinkoje. Gamtinę natūralę jonizuojančiąją spinduliuotę sudaro kosminė ir gamtinių radionuklidų spinduliuotė. Dirbtinių šaltinių spinduliuotė antropogeninė. Radionuklidai ir jų patekimas i organizmą. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyviesiems organizmams. Radionuklidų kaupimosi ypatumai lapių audiniuose. Lietuvoje radionuklidų kiekiai laukinių žvėrių mėsoje minimalūs ir nekelia pavojaus gyventojų sveikatai. Literatūros sarašas.


Dėl technogeninės žmogaus veiklos radioaktyviųjų elementų koncentracija aplinkoje (ore, vandenyje, maisto produktuose) gali labai pasikeisti ,taip sukeldamas grėsmę visiems gyviems oragnizmams. Didelis pavojus kyla eksploatuojant atomines elektrines ir atliekant branduolinius bandymus, didžiausias - įvykus šios veiklos avarijoms. Aplinkos užterštumas radioaktyviais elementais yra pavojingas, nes nėra jaučiami išoriniai požymiai. Jie su geriamu vandeniu, maistu, įkvepiamu oru bei per odą patenka į gyvūnų ir žmogaus organizmą, taip sukeldami įvairius organizmo funkcijų sutrikimus.

 Mūsų planetoje gamtinės kilmės radioaktyviuosius elementus galima suskirstyti į tris grupes:

Nesusiję su radioaktyviųjų medžiagų šeimomis radioaktyvieji elementai: 40K, 48Ca, 87Rb ir kt.;

Sprogdinant branduolinius užtaisus, susidaro keturi pagrindiniai taršos veiksniai:

branduolinio kuro skilimo produktai (skeveldros);

indukuotasis aktyvumas;

Skilimo skeveldros - sudėtingas radioaktyviųjų medžiagų mišinys. Tai 235U, 239Pu skilimo dariniai, maždaug 80 įvairių pradinių skeveldrų. Šios medžiagos tuoj pradeda irti ir susidaro sudėtingas 200 įvairių izotopų ( 36 cheminių elementų) mišinys. Tai labai skirtingo stabilumo izotopai, kurių pusėjimo trukmė įvairuoja.

Dauguma susidariusių izotopų spinduliuoja beta arba beta ir gama spindulius ir tik viena kitas – alfa daleles. Praėjus dešimčiai dienų po sprogimo, taršos fone vyrauja trumpaamžiai izotopai, bet po trejų metų šiu izotopų sumažėja net keliolika kartų. Vyrauja 90Sr, 90Y, 134Cs, 144Ce, 147Pm. Praėjus dešimčiai metų reiksmingiausi yra 86Kr, 90Sr, 90Y,137Cs, po šimto metų – 90Sr, 90Y, 137Cs. Susprogdinus 1 megatonos galios atominę bombą, susidaro apie 40 Ebq 90Sr ir 60 EBq 137Cs.

Stroncis – žinoma nemažai stroncio izotopų (nuo Sr – 81 iki Sr – 97). Žymiausias iš jų yra Sr– 90, susidarantis per branduolinius sprogdinimus (kaip branduolinio skilimo produktas), tai pat branduoliniuose reaktoriuose (neutronams apšvitinant uraną).Stroncis yra stabilus mikroelementas, randamas žmogaus ir gyvūnų organizme. Žemės plutoje jis sudaro apytikriai 0,04 proc. bendro kiekio, o jo druskų randama drauge su karbonatais ir silikatais. Biosferoje stroncis pasiskirstęs netolygiai. Jūros vandenyje ir jūrų gyvūnų organizme jo randama gerokai daugiau nei gėlo vandens telkiniuose. Patekęs i organizmo vidų, stroncis palyginti lengvai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto. Šis būdas yra pats svarbiausias, kad ir kokiu būdu patekęs, stroncis nus÷da kauluose, kur tolygiai pasiskirsto mineralinėje kaulo dalyje. Dėl specifinio stroncio kaupimosi susidaro tokios sąlygos, kai apšvitinamas ne visas organizmas tolygiai, o daugiausiai skeletas ir kaulų čiulpai. Dėl šios priežasties jis sukelia labai didelių periferinio kraujo pokyčių: leukopeniją, limfotopeniją, neutropeniją, retikulopeniją. Tolesni stroncio poveikio padariniai – leukoz÷s ir kaulų augliai, nors piktybinai augliai gal išsivystyti, bet kur kitur.

  • Aplinka Referatai
  • 2015 m.
  • 12 puslapių (2706 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Radionuklidų susikaupimas gyvūnų organizme
    10 - 8 balsai (-ų)
Radionuklidų susikaupimas gyvūnų organizme. (2015 m. Kovo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/radionuklidu-susikaupimas-gyvunu-organizme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:26