Raidos ir ypatingo vaiko psichologija praktikos ataskaita


Psichologijos praktikos ataskaita.

Praktinio darbo užduotys 1 praktinio darbo užduotis tema. Bendrieji ir specialieji raidos psichologijos tyrimo metodai. Vaiko psichologinio tyrimo etika. Teorija Raidos ir pedagoginės psichologijos objektas , tikslai. Pedagogikos psichologijos tikslai. Raidos psichologijos tikslas. Raidos psichologijos objektas. Psichologijos mokslo tyrimo metodai jų taikymo sritys , privalumai ir trūkumai. Psichologiniai tyrimo metodai. Hipotezėms tikrinti naudojami metodai natūralus. Specifiniai raidos psichologijos metodai. Skersinio pjūvio metodas. Žmogaus raidos bendroji samprata , raidos pobūdis , raidos tarpsniai stadijos. Žmogaus raidos stadijos. Koks buvo tyrimo tikslas. Kokią raidos psichologijos problemą tyrinėjo minėti mokslininkai. Prigimties ar ugdymo dilema. Įgimtos prielaidos “ –. Kokią tyrimo strategiją ir metodus bendruosius ir specialiuosius taikė tyrėjai. Ar nebuvo šiame tyrime pažeisti tyrimo etikos reikalavimai. Tyrimo etika –. Apsauga nuo žalos. „ Informacija apie rezultatus. Prie kokios išvados priėjo tyrėjai ? Vaiko elgesio priežasčių ir psichologinių sunkumų aiškinimas skirtingų raidos teorijų požiūriu. Teorija. Freudo asmenybės samprata. Psichoseksualinės raidos teorija. Psichoseksualinės raidos stadijos Oralinė stadija. Latentinis periodas nuo 5 metų iki lytinio brendimo pradžios. Genitalinė stadija paauglystė. Gydymo būdai pagal. Freudo psichoseksualumo teoriją. Normano elgesio priežasčių aiškinimas remiantis. Freudo psichoseksualine teorija. Psichikos raidos ypatumai ontogenezėje. Teorija Ontogenetinė žmogaus ir psichikos raida. Lytinio brendimo stadija. Mokslinio straipsnio duomenų bazėse analizė. Teorija Mokslinis straipsnis . Mokslinio straipsnio reikšmė.


Žinoti pagrindines raidos psichologijos tyrimo problemas, bendruosius ir specifinius tyrimo metodus, vaiko psichologinio tyrimo etikos reikalavimus.

Užduotis: perskaitykite raidos psichologijos tyrimo aprašymą ir, remdamiesi išstudijuota paskaitos medžiaga, atsakykite į klausimus:

Tyrimo tikslas buvo siekti išsiaiškinti ar polinkis bendrauti nėra sąlygotas prigimties.

Prigimties ir ugdymo dilemą. Prigimties ar ugdymo dilema – tai diskusija dėl biologinių procesų ir patiries veiksnių poveikio žmogaus raidai. Siekdami išspręsti šią dilemą psichologai, užuot supriešinę prigimties ar ugdymo dilemą, nagrinėja jų abiejų poveikį raidai. Sąvoka ,, įgimtos prielaidos“ – reiškia, jog vaikai turi įgimtą tendenciją atitinkamai reaguoti į tam tikrus veiksnius. Pavyzdžiui, šioje situacijoje: jeigu vienas iš identiškų dvynių pradeda kalbėtis su nepažįstamuoju, antrasis taip pat pradeda kalbėti. Todėl, galima teigti, jog identiški dvyniai turi įgimtą prielaidą.

Tačiau galima atsižvelgti ir į ugdymo dilemą. Pagrindinė šios sampratos idėja – kad tam tikros patirties poveikis priklauso ne nuo objektyvių patirties savybių, bet nuo individualaus šios patirties interpretavimo arba prasmės, kurią asmuo priskiria patirčiai. Pavyzdžiui, jeigu šių dvynių tėvai savo vaikams, kiekvieną dieną aiškina, jog su nepažįstamais žmonėmis nevalia bendrauti ir tuo labiau kažką iš jų imti, tai dvyniai į svetimą žmogų žvelgs nepasitikinčiai ir atsargiai. Arba jeigu pavyzdžiui dvyniai prieš tai yra turėję neigiamą patirtį su svetimu žmogumi ( jie buvo aprėkti, pastumti ar pan. ), labai didelė tikimybė, jog jie elgsis atsargiai pamatę svetimą asmenį jų namuose, ir visai nesvarbu, jog su tuo žmogumi bendrauja jų mama. Tai gi, galima teigti ir kitą variantą, jog dvynių reakciją į naują asmenį priklauso ir nuo ugdymo, bei įgytos patirties.

Kokią tyrimo strategiją ir metodus (bendruosius ir specialiuosius) taikė tyrėjai?

Tyrėjai taikė struktūrizuotą stebėjimą, kai suaugęs žmogus, kurio dvyniai nepažinojo, viešėdavo jų namuose apie 5 minutes, kalbėjo su jų motina, vaikai buvo šalia. Po to šis žmogus prieidavo prie dvynių ir siūlydavo jiems žaisliuką. Tuo metu du stebėtojai registruodavo dvynių elgesį. Kiekvienas stebėtojas stebėjo po vieną dvynį, registravo tokias elgesio reakcijas: kiek kartų pozityviai vaikas kalbėjo su nepažįstamuoju (pavyzdžiui, pasakojo apie save), kiek laiko vaikas apžiūrinėjo nepažįstamąjį, kaip greitai vaikas prieidavo prie nepažįstamojo, kai šis siūlė žaislą.

Toks tyrimo stebėjimo metodas vadinamas – stebėjimo natūralioje aplinkoje metodas, kai tiriamieji yra stebimi jų įprastoje aplinkoje ( namuose, mokykloje).

Stebėjimo natūralioje aplinkoje trūkumas – tyrėjo subjektyvumas. Tačiau šis tyrimas buvo atliktas tikslingiau, nes tyrime dalyvavo du stebėtojai, kurių gautus rezultatus buvo galima palyginti.

Taip pas stebėjimo natūralioje aplinkoje rezultatų apibendrinimas yra gana ribotas, nes juos reikėtų kartoti įvairiuose kontekstuose, kad tyrėjai galėtų įsitikinti, jog atitinkamas žmonių elgesys rodo jų raidą, o nėra tik tam tikros aplinkos ( šiuo atveju mamos būvimo šalia, ir būtent namų sąlygos) poveikio rezultatas. Galbūt tyrimo rezultatai būtų visai kitokie, jeigu tarkim mama išeitų į kitą kambarį, ar šalia būtų ne mama, o močiutė, ar pakeistume aplinką, ir vietoj namų pasirinktume namo kiemą.

Tyrimo rezultatams apskaičiuoti ir apibendrinti naudotas koreliacijos metodas. Koreliacija – skaičiais nuo -1,00 iki + 1,00 išreiškiamas ryšys tarp dviejų kintamųjų ( šiuo atveju – identiškų ir neidentiškų dvynių porų).

Raidos ir ypatingo vaiko psichologija praktikos ataskaita. (2017 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/raidos-ir-ypatingo-vaiko-psichologija-praktikos-ataskaita.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 15 d. 14:26