Raidos psichologija 2


Raidos psichologijos uždaviniai. Bihevioristinė teorija. Raidos psichologijos tikslai ir uzdaviniai. Raidos psichologija raidos psichologijos referatai. Raidos psichologijos tikslas. Skinner, piaget ir kitu teorijos. Raidos psichologijos objektas. Informacine raidos teorija. Suages ir senstantis zmogaus raida. Raidos psichologija recenzija.

Psichologijos konspektas. Pirmieji dveji gyvenimo metai. Žaidimų metai. Vidurinioji vaikystė. Paauglystė. Suaugęs ir senstantis žmogus. Psichoanalitinė teorija (s. Freud). Psichosocialinė teorija (ericsson). Kognityvinė teorija (j. Piaget, j. Bruner). Kognityvinės raidos stadijos piaget teorijoje. Bihevioristinė teorija (j. Watson, b. Skinner, a. Bandura). Informacinė teorija (r. Atkinson). Humanistinė teorija (c. Rogers). Atologinė teorija (j. Bowlby). L. Vygotskij teorija. J. Piaget moralinės raidos teorija. L. Kohlberg moralinės raidos teorija.


Raidos psichologija – tai psichologijos šaka, tirianti, kaip žmonės ilgainiui keičiasi. Ji pagrįsta moksliniu žmogaus mąstymo, kalbos, emocijų, bendravimo ypatybių, fizinės žmogaus raidos tyrimu, rūpinimusi praktiniais jo poreikiais ir kt.

Raidos psichologijos objektas. Raidos, vystymosi psichologija studijuoja visą žmogaus raidą – nuo gyvybės užsimezgimo iki mirties, todėl galima sakyti, kad raidos psichologijos objektas yra augantis žmogus. Stengiamasi suprasti raidos dėsningumus ir rasti įvairių problemų sprendimų būdus. Problema – įgimto ir įgyto santykis.

Uždaviniai, tikslai – suprasti žmogaus augimą ir keitimąsi; nustatyti, kokie įvykiai ir aplinkybės suformavo individą, stengiamasi numatyti, kokia jo ateitis. Svarbiausias raidos psichologijos tikslas – aprašyti, įvertinti ir paaiškinti augančio vaiko elgesį ir sugebėjimų pokyčius.

Raidos psichologijos tyrimo metodai (1, taikomi tik raidos psichologijoje, kiti įvairiose psichologijos srityse 3, 4, kaip ir bendroje psichologijoje).

Longitudinis – tiriama ne tik kaip žmogus elgiasi tam tikromis situacijomis, bet ir kaip jo elgesys ilgainiui keičiasi. Jis leidžia nustatyti kokios žmogaus savybės (intelektas, agresyvumas, priklausomybė nuo kitų ir kt. ) nekinta visą gyvenimą, o kokios keičiasi.

Skersinio pjūvio – alternatyva longitudiniam tyrimui. Tiriant lyginami skirtingo amžiaus, bet panašūs pagal kitus svarbius požymius žmonės. Jis labai gerai leidžia nustatyti įvairių socialinių veiksnių (šeimos struktūros, profesijos, vaikų ugdymo būdo), asmeninių ypatybių ar pažintinių sugebėjimų įtaką žmogaus raidai.

Stebėjimas ­– kai tyrėjas sistemingai registruoja ir aprašo natūraliai vykstančius procesus, pats sąlygų nekeisdamas (natūralus – stebima įprastinėje žmogaus aplinkoje; gali būti ir tyrėjo sudarytose ar ekstremaliose sąlygose, dalyvaujant stebėtojui).

Eksperimentas – kai tyrėjas aktyviai veikia reiškinius, sudarydamas ir keisdamas įvairias sąlygas (natūralus – planingas tikslingai sudarytos situacijos stebėjimas; laboratorinis – kai registruojamos kontroliuojamoje aplinkoje žmonių reakcijos į specifines sąlygas ar poveikius).

Interviu – pateikiami klausimai tam tikra tema ir įvertinami rezultatai; naudingas, kaiatidus stebėjimas – žiūrima, analizuojama, tariamasi su kitais tyrėjais, skaitoma apie kitų mokslininkų atliktus tyrimus, formuluojamas klausimas.

Hipotezės formulavimas – kuriama sava teorija ar spėjimas, mėginant atsakyti į klausimą; po to formuluojama hipotezė, kuri vėliau tikrinama.

Raidos psichologija 2. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/raidos-psichologija-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:04