Raidos psichologijos praktiniai darbai


Psichologijos kursinis darbas.

Bendrieji ir specialieji raidos psichologijos tyrimo metodai. Vaiko psichologinio tyrimo etika. Vaiko elgesio priežasčių ir psichologinių sunkumų aiškinimas skirtingų raidos teorijų požiūriu. Psichikos raidos ypatumai ontogenezėje. Mokslinio straipsnio duomenų bazėse analizė. Esminiai vaiko poreikiai ir jų tenkinimo galimybės, jautrumas, pastabumas. Mažų vaikų išsiskyrimo su artimais žmonėmis problemos, suaugusiųjų elgesio strategijos. I -asis Aš gimimas. Suaugusiųjų elgesio strategijos trečiųjų metų krizės fone. Vaikų lytiškumo psichologiniai aspektai. Gimimo eiliškumas ir charakterio bruožų formavimasis šeimoje. Vaikų mąstymo ypatumai. J. Piaget fenomenai. Vaikų prosocialus elgesys ir moraliniai samprotavimai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio problemos, jų priežastys. Specifinės raidos problemos. Tėvų psichologinės reakcijos į vaiko negalią. Vaikų mokyklinės brandos psichologinio įvertinimo metodai. Literatūra ir šaltiniai.


Metodo efektyvumas ir validumas priklauso nuo to, kaip jis naudojamas, todėl negalima pasakyti, kuris yra geriausias. (Žukauskienė, 2012)

Laboratorinis eksperimentas - kai mokslininkas registruoja kontroliuojamoje aplinkoje esančių žmonių reakcijas į specifines sąlygas ar poveikiu. Ainsworth, grįžusi iš Ugandos, tyrinėjo motinų ir vaikų prieraišumą laboratorijos žaidimų kambaryje, kuriame buvo daugybė žaislų. Per vieną tokį eksperimentą kiekvienas vaikas buvo stebimas specialiu vienpusiu veidrodžiu (t. y. tiriamieji nematė, kad yra stebimi) septyniomis situacijomis: su motina, su motina ir svetimu žmogumi, su svetimu žmogumi, vėl su motina, visiškai vieni, vėl su svetimu žmogumi ir pabaigoje - vėl su motina. Kaip ir buvo tikėtasi, valkai linksmai žaidė, kol jų motinos buvo šalia, ir protestuodavo, kai jos išeidavo, ypač kai tai įvykdavo antrą kartą. Jie verkdavo daugiau, kai motinos palikdavo juos vienus penktosios situacijos pradžioje, negu kai pasirodydavo svetimas žmogus prasidedant šeštajai situacijai. Kartais svetimas žmogus vaikus net nuramindavo. Kai grįždavo motinos per paskutiniąją situaciją, dauguma vaikų stipriai į jas įsikibdavo ir daugiau nežaisdavo. Tokie eksperimentai leido Ainsworth teigti, kad kartotiniai išsiskyrimai su motina, o ne svetimo žmogaus buvimas sukelia vaikui nesaugumo jausmą, dėl kurio sumažėja vaiko noras tyrinėti aplinką (Ainsworth Bell ir Stavton, 1971).

Atsižvelgiant į tai, natūralus stebėjimas ir laboratorinis eksperimentas gali būti naudojami kartu, kaip papildantys vienas kitą. Natūralaus stebėjimo tikslumo trūkumas išlyginamas patikrinant rezultatus per laboratorinį eksperimentą, o pastarojo dirbtinumas išlyginamas natūralaus stebėjimo tikroviškumu. Psichologai, prieš darydami kokias nors išvadas, paprastai pirmiausia apsvarsto abiem metodais atliktų tyrimų rezultatus. (Žukauskienė, 2012)

Interviu. Psichologai informacijai gauti naudoja interviu. Užuot stebėję žmogaus elgesį natūraliomis ar laboratorijos sąlygomis, jie pateikia žmonėms klausimus tam tikra tema ir įvertina rezultatus. Šis metodas labai naudingas, kai yra sudėtinga tiesiogiai stebėti elgesį. Didžiausias šio metodo trūkumas tas, kad žmogus gali ne visai atvirai ir sąžiningai atsakyti, nors ir anonimiškai, į pateiktus klausimus. Pavyzdžiui, R. Sorensenas paauglius klausinėjo apie jų seksualines pažiūras ir elgesį. Kai kurie paaugliai vengė sakyti tiesą, nors eksperimentatorius ir garantavo jų atsakymų slaptumą ir anonimiškumą. Be to, nors žmogus ir stengiasi atsakyti atvirai, bet jo atsakymai gali būti netikslūs. Pavyzdžiui, tėvai kartais negali prisiminti, kada jų vaikas pradėjo vaikščioti ar kalbėti, nors, atrodytų, tai labai įsimintini įvykiai. (Žukauskienė, 2012)

Pirmiau aptarti tyrimo metodai taikomi įvairiose psichologijos srityse. Specifiniai, tik raidos psichologijoje taikomi metodai, kur svarbus kintamasis yra laikas, yra longitudinis tyrimas ir skersinio pjūvio metodas.

Longitudinis (tęstinis) tyrimas. Raidos psichologai tiria ne tik tai, kaip žmogus elgiasi tam tikromis situacijomis, bet ir kaip jo elgesys ilgainiui keičiasi. Tai padeda atskleisti longitudinis (t. y. ilgalaikis) tyrimas, kai tie patys asmenys tiriami ilgai (mėnesiais, metais). Toks tyrimo būdas leidžia sužinoti, kaip žmonės sprendžia dėl ankstyvojoje vaikystėje patirtų įvykių kilusias psichologines problemas; kai kurios asmenybės raidos teorijos teigia, kad vaiko atstūmimas, motinos šaltumas pirmaisiais jo gyvenimo metais lemia blogus motinos ir paauglio tarpusavio ryšius.

Atliekant longitudinius tyrimus, galima nustatyti, kokios žmogaus ypatybės (intelektas, agresyvumas, priklausomybė nuo kitų ir kt.) nekinta visą gyvenimą, o kokios keičiasi. Pavyzdžiui, buvo tiriama, koks yra ryšys tarp intelekto koeficiento (IQ) ankstyvojoje vaikystėje ir pasiekimų mokykliniame amžiuje bei vėliau kylančių problemų. Buvo stebimi ir tiriami vaikai, kurių intelekto koeficientas svyravo apie 100; jie buvo tiriami tol, kol suaugo. Paaiškėjo, kad dauguma jų buvo laimingesni negu vidutinių protinių sugebėjimų bendraamžiai. Suaugę aukštesnio intelekto vaikai rečiau skyrėsi ar patyrė rimtas emocines problemas.

Raidos psichologijos praktiniai darbai. (2017 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/raidos-psichologijos-praktiniai-darbai.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 10:20