Rapsų rinka


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Rapsų bendroji charakteristika ir patekimo į rinkas galimybės. Rapsų bendroji charakteristika ir paplitimas Lietuvoje. Rapsų rinka bendrojoje žemės ūkio produkcijos rinkos charakteristikoje. Eksportas, kaip pagrindinė priemonė rapsų produkcijai įsitvirtinti rinkoje. Rapsų rinkos dinamika Lietuvoje nuo 2009 metų. Rapsų rinkos analizė Lietuvoje ir pasaulyje 2009 metais. Rapsų rinkos analizė 2013 metais ir prognozės ateičiai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo objektas – rapsų rinkos pagrindiniai aspektai.

Darbo tikslas – išanalizuoti rapsų rinkai būdingus elementus.

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse žemės ūkio produktų elastingumas gyventojų pajamoms, kitaip sakant, gyventojų pajamų padidėjimo atžvilgiu paklausa yra neelastinga.

Maisto suvartojimo fiziologinės ribos. Nors kainos ir labai kristų, tačiau gyventojai nepradėtų maitintis daugiau. Nepastovi žemės ūkio ir maisto produktų rinkos paklausa. Kai kurios pasaulio šalys stokoja maisto ir pasireiškia badas, tuo tarpu ekonomiškai išplėtoti kraštai nuolat sprendžia maisto produkcijos perprodukcijos problemą.

Vidaus rinka žemės ūkio produktams turi tendenciją didėti. Paklausa dėl gerėjančios vartotojų finansinės būklės didėja ne tik kiekybine, bet ir struktūrine prasme. Jaučiamas tam tikras saugių, ekologiškų produktų stygius. Vidaus rinka, dėl prekybos liberalizavimo patiria didelių prekybos centrų poveikį. Nors gamintojai pagamina visą reikiamą produktų kiekį, maisto produktų struktūra dar nėra gera (trūksta triušienas, avienos). Didmenininkai laikosi konservatyvios politikos – stengiasi supirkti kuo pigiau. Mėsos produktų struktūra neracionali, trūksta mėsinių galvijų veislių (Vasiliauskienė, Jukna, 2010).

Pajamos iš žemės ūkio - piniginės ir natūrinės pajamos, gautos iš žemės ūkio gamybos. Piniginės pajamos skaičiuojamos iš pinigų sumos, gautos pardavus žemės ūkio produkciją, atėmus išlaidas žemės ūkio gamybai. Natūrinės žemės ūkio pajamos – tai žemės ūkio produkcija (pirminė ar perdirbta), kurią namų ūkis suvartojo pats ar atidavė kitiems.

Taigi, žinant, kad pajamos iš žemės ūkio yra nepastovios, dalis ūkininkų plėtodami alternatyvią veiklą, tikisi padidinti ūkio pajamas. Pastebima, kad truputi didesnės pajamos yra tų ūkių, kurių vienas ar daugiau narių be žemės ūkio užsiima ir alternatyvia veikla.

Žemės ūkio produktų pasiūla kaip ir paklausa yra neelastinga kainom, arba elastingumas labai žemas, nes žemės ūkio gamintojai turi ribotas galimybes kontroliuoti arba keisti gamybos apimtis trumpu laikotarpiu ir taip reaguoti į kainų pokyčius.

Rapsų rinka. (2015 m. Kovo 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/rapsu-rinka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:49