Rašiniai pagal knygas


Lietuvių savarankiškas darbas.

Perskaitytos knygos. Fiodoras Dostojevskis. ,,Nusikaltimas ir bausmė“. Johanas Volfgangas Gėtė. ,, Jauno Verterio kančios“. Džordžas Gordonas Baironas. ,,Kainas“. Alberas Kamiu. ,,Maras“. Balys Sruoga. ,,Dievų miškas“. Marius Kateliškis. ,, Užuovėja“. Romualdas Granauskas. „Gyvenimas po klevu“. Viljamas Šekspyras. „Romeo ir Džiuljieta“. Vincas Mykolaitis Putinas. „Sukileliai“. Hermanas Hesė. „Stepių vilkas“.


Žmogus pats save baudžia. Iš prigimties žmogus yra linkęs daryti kvailus poelgius, už kuriuos dažniausiai jie moka savo laisve arba finansais. Bet pažiūrėkime į kitą situaciją, kai žmogus būna baudžiamas savo kančiomis. Apie tokią situaciją rašė žymiausias rusų literatūros klasikas ir genialus intravertas, XIX amžiaus kultūros pažiba Fiodoras Dostojevskis. Savo romane ,, Nusikaltimas ir bausmė ", rašytojas atskleidė visas individo mintis ir sunkų charakterį. Romanas yra apie jauno, išmesto iš universiteto, neturtingo studento poelgį. Veiksmas vyksta XIX amžiaus Rusijoje, tai skurdus ir skaudus tautos gyvenimo laikotarpis. Pagrindinis veikėjas Radionas Raskolnikovas, pasidavęs savo keistų idėjų, ryžtasi išsivaduot iš savo skurdžios padėties. Pasinaudojęs progą jis nužudo senelę, kuri skolino pinigus už palūkanas, bet tuo pačiu metu ateina jos sesuo ir studentas, kad nepaliktų pėdsakų, nužudo ir ją. Visą romaną herojų persekioja liguista būsena, baisūs košmarai, haliucinacijos, jam kartais atrodė, kad jis išprotėjo, jis kenčia ir nerimsta. Nors nusikaltimas buvo atliktas gana sklandžiai Raskolnikovui atrodė, kad jis kažką pamiršo, paslėpti pavogtus dalykus arba gražint į vietą nužudymo įrankį. Daugybe kartu jis norėjo prisipažint, ir jis tai padarė, bet juo mažai kas tikėjo, dėl ko jis išprotėjo tik dar labiau. Kūrinyje realioji bausmė nėra labai svarbi pačiam Raskolnikovui. Jis jaučiasi kaltas tik prieš save. Fiodoras Dostojevskis, kaip ir Raskolnikovas gyveno gana skurdžiai, rašyba buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Kiekvienas žmogus sukasi kaip moka, kas dirba, kas apgaudinėja, o kas žudo, bet galutinai bausmė mus suras. Taigi žmogus pats save baudžia.

Žmogaus jausmai yra trapūs. Per visą savo gyvenimą mes pajaučiame daugybę įvairių jausmų. Laimę ir džiaugsmą, kai patiriame kažką nuostabaus, arba liūdesį ir nusivylimą, kai pamatom gyvenimą iš kitos pusės. Aišku, dažniausiai įsimena blogiausi dalykai, gal tai ir yra priežastis, kodėl seni žmonės beveik nesišypso. Apie jausmų sūkurį detaliai rašė vienas iškiliausių apšvietos epochos asmenybių, vokiečių poetas, prozininkas, dramaturgas, filosofas, mokslininkas ir diplomatas Johanas Volfgangas Gėtė, kūrinyje ,, Jaunojo Verterio kančios ".

Rašiniai pagal knygas . (2017 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/rasiniai-pagal-knygas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 00:31