Rašytojai emigracijoje

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017. Įskaitos tema yra „Ar pritarčiau nuomonei, kad meniniam talentui reikštis padeda savanoriška ar priverstinė emigracija, susidūrimai su svetimomis kultūromis? Įžvalgas paremsiu lietuvių literatūros pavyzdžiais. “ Taigi daugelis žmonių emigraciją išgyvena labai sunkiai, ypač jei žmogus dvasiškai prisirišęs prie savo tėvynės, kaip dažnai nutinka meno žmonėms. Bet ar emigracija visiškai sužlugdo menininką, o gal atvirkščiai padeda jam atskleisti savo talentą? Tai ir bandysiu įrodyt remdamasis lietuvių išeivijos rašytojais M. Katiliškiu, B. Sruoga ir A. Škėma.


Visu pirma, emigracija kartais nėra neigiamas dalykas, ją patyrę ir prie jos prisitaikę rašytojai progresuoja ir tėvynės ilgesys padeda jiems vystyti savo meninį talentą. XIX a. Lietuvos išeivijos rašytojas Marius Katiliškis –tikras vardas Albinas Marius Vaitkus- yra puikus to pavyzdys. Gimęs Lietuvoje M. Katiliškis ramiai savo gyvenimo joje nenugyveno. Sunkus pokario metai privertė jį pasitraukti į Vokietiją, veliau į Šveicariją, dar vėliau į JAV. Ten Čikagos priemiestyje Lemonte savo paties rankomis pastatytoje sodyboje, jis ir baigė savo dienas. Rašytojas yra pasakęs: „ Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės“.

Rašytojai emigracijoje. (2014 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/rasytojai-emigracijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:26