Rašytojai ir jų kūriniai (mokiniams)


Lietuvių konspektas.

Ponas tadas. Gamtos miško grožį. Žmonių susirūpinimą Tėvynės ateitimi. Liaudies žmogaus protestas. Gimtojo krašto meilė , pasididžiavimas savo tėvyne. Tautišką giemę “. („ Labora “). („ Varpas “). Mykolaitis putinas. Tumas vaižgantas. Romantinį išgyvenimų vaizdavimą. Just. marcinkevičius.


„Katekizmas“ –pirmoji lietuviška knyga. Ji išleista anonimiškai, tačiau lietuviškos prakalbos 3-19 eilutėse akrostichu užrašyti M.Mažvydo vardas ir pavardė. Mažvydas siekė, kad visa Lietuva šviestųsi lietuvių kalba. Rašytinio žodžio radimas simbolizuoja nacionalinės kultūros pradžią. Prakalba- pirmas lietuviškas eilėraštis. Personifikuota knyga kviečia kalbėtis, vienam kitą suprasti, mokytis ir mokyti kitus, skleisti Dievo žodį. Kalbama apie lietuvių kalbos svarbą, nagrinėjami tikėjimo klausimai. Knygoje ragina atsisakyti pagoniškų prietarų ir pažinti krikščioniškąją religiją.

Aprašė Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybę, gyvenimą ir didvyriškas kovas, kėlė LDK savarankiškumo siekį, sukūrė literatūrinį herojų – Tėvynės gynėjo idealą.

XVI a. kontrreformacijos veikėjas, humanistinių idėjų reiškėjas. Pirmosios lietuviškos knygos LDK –„Katekizmo“ autorius. Didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių.

Iškelia lietuvių kalbą kaip didžiausią tautos vertybę, smerkia Lietuvos bajorų lenkėjimą. Prakalba parašyta lenkiškai (kad sulenkėję bajorai suprastų), bet gali būti laikoma manifestu- iškilmingu kreipimusi dėl lietuvių kalbos teisių ir puoselėjimo. Įtvirtinama renesansiška tautos samprata: vienos tautos žmones sieja tėvų žemė, papročiai ir (svarbiausia) kalba. Pagrindžia ir įrodo būtinumą vartoti savo gimtąją kalbą, smerkia ją apleidžiančius ir niekinančius.

SONETAMS būdingi meilės ir filosofiniai motyvai. Tikra draugystė –vertybė, išdavystė, apkalbos, prisitaikėliškumas smerkiamos blogybės. Idealizuojami grožis ir meilė. Šalia dvasinės meilės egzistuoja neapykanta, negalėjimas atsispirti instinktui žavėtis neištikima, dvasiškai skurdžia moterimi.

Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Mažojoje Lietuvoje. Tai trijų epochų kūrėjas( iš Baroko- grubūs posakiai, vulgarūs žodžiai, gyvenimo trumpumo motyvas; iš klasicizmo -keturių metų laikų forma; iš apšvietos-pasakotojo siekimas pamokyti.

Donelaitis aprašo 18 a. Mažosios Lietuvos būrų buitį ir jų pasaulėžiūrą. Rašoma apie būrų darbus ir papročius kiekvienu metų laiku, apie būrų santykius su ponais ir kitataučiais. Veikėjai „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Būrai (baudžiauninkai) sunkiai dirbdami, prastai valgydami, mušami ir išnaudojami išsaugojo didžiąsias vertybes: darbštumą, kuklumą, tautiškumą. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą . Poemoje gamtos vaizdai gretinami su žmogaus gyvenimu, raginama iš gamtos pasimokyti (iš gandro- darbštumo, iš lakštingalos- kuklumo). Raginama nepamiršti padėkoti Dievui. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba. Ji parašyta hegzametru.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (1981 žodis)
  • Mokykla
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Rašytojai ir jų kūriniai (mokiniams)
    10 - 4 balsai (-ų)
Rašytojai ir jų kūriniai (mokiniams). (2016 m. Birželio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/rasytojai-ir-ju-kuriniai-mokiniams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:48