Realizmas

Darbo raktažodžiai
Realizmas lietuvoje. Realizmo atstovai. Realizmas tapyboje. Realizmas referatas. Gamtos mokslai realizme. Realizmo literaturą. Realizmas lietuvoje daileje. Realizmo atstovai lietuvoje daileje.

Aprašymas
Realizmo apibūdinimas. Realizmo reikšmė. Žymiausi realizmo atstovai. Maištininkas G. Kurbė. Skulptorius ir tapytojas O. Domjė. Estų nacionalinė tapyba. Realizmo pėdsakai Lietuvoje. Tapyba. Skulptorius J. Zikaras.

Ištrauka
Xix a. Pirmoje pusėje susidariusi literatūros, teatro ir dailės kryptis. Atsirado pirmiausia anglijoje ir prancūzijoje, vėliau kitose vakarų ir vidurio europos šalyse, rusijoje, jav. Realizmas – vaizduojamosios dailės tendencija, tikroviškas vaizdavimo būdas, pagrįstas natūros studijomis, siekiu objektyviai perteikti daiktų formas, proporcijas, faktūras, spalvas. Realizmo formavimuisi įtaką darė materialistinė pasaulėžiūra, gamtos mokslai, pozityvizmo filosofija, socialinės teorijos, visuomenės prieštaravimai. Realizmo idėjos pirmiausia subrendo literatūroje, vėliau – vaizduojamojoje dailėje. Realizmas pasireiškė įvairiose epochose ir stiliuose: antikoje, vėlyvojoje gotikoje, renesanse, baroke klasicizme. Dažnai realizmo principais rėmėsi dailininkai, nepaisę vyraujančių stilistinių sąlyginumų. Šio meto dailininkai mėgsta buitinį žanrą, peizažą, portretą, atsigręžė į kasdienines gyvenimo temas bei motyvus, ėmė vaizduoti naujus herojus, gilintis į visuomenines problemas, socialinius prieštaravimus. Realizmas ryškiausiai pasireiškė tapyboje, menkiau grafikoje ir skulptūroje. Realistai rėmėsi xvii a. Koloristinės tapybos tradicija, anglų romantinio peizažo, išraiškos priemonėmis. Paveiksluose spalvų ir faktūrų deriniai tapo laisvesni, kompozicija – dinamiškesnė. Aštrinant socialinę charakteristiką, pasitelkti karikatūros elementai. Realistai domėjosi to meto gyvenimu, paprastais žmonėmis, kasdienine buitimi. Jie siekė atspindėti realybę, Viską – žmones, gamtą – teisingai, be iškraipymų ir puošmenų. Todėl savaime suprantama, kad realistų kūryboje negalėjo atsispindėti ir gyvenimo negerovės. Atskleisdami to meto gyvenimo trūkumus ir nedorybes, realistai siekė juos pašalinti ir ištaisyti. Kritiškiau nusiteikę dailininkai buvo praminti kritikais realistais. Xix a. Antroje pusėje jie klestėjo. Realizmo plėtotei turėjo įtakos pozityvizmo filosofija, intensyvi gamtos mokslų realizmas – šis terminas naudojamas meno istorijoje mažiausiai dviem reikšmėmis. Pirmąja reikšme tai – kūrybos metodas, menininko požiūris į natūrą, į vizualinius reiškinius. Šia prasme galima teigti, kad visa europos dailė nuo xv iki xix a. Yra realistinė, nes vienu ar kitu būdu siekia ištirti ir rekonstruoti, atspindėti tikrovę. Kita, siauresne, prasme kalbama apie realizmą kaip apie meninę kryptį, kuri xix a.

Kategorija Menai Menų referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2010 m.

Reitingas