Realizmas


Realizmas lietuvoje. Realizmo atstovai. Realizmas daileje. Realizmas referatas. Realizmo dailininkai. Realizmas skaidres. Realistinis vaizdavimo būdas. Realizmo atstovai lietuvoje. Realizmo pasauleziura. Realizmo idejos.

Menų referatas. Realizmo apibūdinimas. Realizmo reikšmė. Žymiausi realizmo atstovai. Maištininkas G. Kurbė. Skulptorius ir tapytojas O. Domjė. Estų nacionalinė tapyba. Realizmo pėdsakai Lietuvoje. Tapyba. Skulptorius J. Zikaras.


Xix a. Pirmoje pusėje susidariusi literatūros, teatro ir dailės kryptis. Atsirado pirmiausia anglijoje ir prancūzijoje, vėliau kitose vakarų ir vidurio europos šalyse, rusijoje, jav. Realizmas – vaizduojamosios dailės tendencija, tikroviškas vaizdavimo būdas, pagrįstas natūros studijomis, siekiu objektyviai perteikti daiktų formas, proporcijas, faktūras, spalvas. Realizmo formavimuisi įtaką darė materialistinė pasaulėžiūra, gamtos mokslai, pozityvizmo filosofija, socialinės teorijos, visuomenės prieštaravimai. Realizmo idėjos pirmiausia subrendo literatūroje, vėliau – vaizduojamojoje dailėje. Realizmas pasireiškė įvairiose epochose ir stiliuose: antikoje, vėlyvojoje gotikoje, renesanse, baroke klasicizme. Dažnai realizmo principais rėmėsi dailininkai, nepaisę vyraujančių stilistinių sąlyginumų. Šio meto dailininkai mėgsta buitinį žanrą, peizažą, portretą, atsigręžė į kasdienines gyvenimo temas bei motyvus, ėmė vaizduoti naujus herojus, gilintis į visuomenines problemas, socialinius prieštaravimus. Realizmas ryškiausiai pasireiškė tapyboje, menkiau grafikoje ir skulptūroje. Realistai rėmėsi xvii a. Koloristinės tapybos tradicija, anglų romantinio peizažo, išraiškos priemonėmis. Paveiksluose spalvų ir faktūrų deriniai tapo laisvesni, kompozicija – dinamiškesnė. Aštrinant socialinę charakteristiką, pasitelkti karikatūros elementai. Realistai domėjosi to meto gyvenimu, paprastais žmonėmis, kasdienine buitimi. Jie siekė atspindėti realybę, Viską – žmones, gamtą – teisingai, be iškraipymų ir puošmenų. Todėl savaime suprantama, kad realistų kūryboje negalėjo atsispindėti ir gyvenimo negerovės. Atskleisdami to meto gyvenimo trūkumus ir nedorybes, realistai siekė juos pašalinti ir ištaisyti. Kritiškiau nusiteikę dailininkai buvo praminti kritikais realistais. Xix a. Antroje pusėje jie klestėjo. Realizmo plėtotei turėjo įtakos pozityvizmo filosofija, intensyvi gamtos mokslų realizmas – šis terminas naudojamas meno istorijoje mažiausiai dviem reikšmėmis. Pirmąja reikšme tai – kūrybos metodas, menininko požiūris į natūrą, į vizualinius reiškinius. Šia prasme galima teigti, kad visa europos dailė nuo xv iki xix a. Yra realistinė, nes vienu ar kitu būdu siekia ištirti ir rekonstruoti, atspindėti tikrovę. Kita, siauresne, prasme kalbama apie realizmą kaip apie meninę kryptį, kuri xix a. Viduryje atsirado prancūzijoje, o vėliau paplito ir kituose europos kraštuose. Šiuo atveju turima omenyje ne geresnis įsigilinimas į natūrą ar jos atspindėjimas (optinio realizmo prasme xvii a.

  • Menai Referatai
  • 2010 m.
  • 5 puslapiai (1719 žodžių)
  • Menų referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Realizmas
    10 - 1 balsai (-ų)
Realizmas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/realizmas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:01