Referatas apie balsį o


Filologijos referatas. Bendras balsių aprašymas. Apibrėžimas. Artikuliaciniai požymiai. -Akustinė klasifikacija. Rašyba. Vartojimas. Fonologinis savarankiškumas. Fonemų variantai. Tarties klaidos. Oscilograma ir spektrograma. Oscilogramos ir spektrogramos analizė. Naudota literatūra.


F1 aukštis priklauso nuo sąsmaukos tarp ryklės ir burnos rezonatoriaus, vidutinio pakilimo F1 yra tarpinių dažnių, nes ryklės ertmė yra vidutinio tūrio.

Pagal spektro sklaidą balsis [o] yra tarpinis tarp difuzinio [u] ir kompaktinio [a]. Balsis [o] skamba trumpai, abi jo formantės mažiau negu balsio [o∙] nutolusios nuo „neutraliojo“ balsio formančių. Jos abi beveik priartėjusios prie spektro vidurio.

Balsiai yra klasifikuojami į bemolinius ir nebemolinius. [o] yra bemolinis, nes jis yra lūpinis ir dėl to, kad jį tariant lūpos atkišamos į priekį, tuo pačiu pailginamas balso vamzdis ir tembras pažemėja. Artikuliuojant balsį [o] (ir kitus žemo tembro balsius), stengiamasi šiek tiek patempti lūpas į šalis ir atgal, kad truputį sumažėtų burnos rezonatorius, padidėtų anga, kad išsisaugotų aukšto tembro garsas.

Balsis [o] yra trumpasis – neįtemptasis. Tai – taip pat jo artikuliacinis požymis. Trumpųjų – neįtemptųjų balsių artikuliacija yra arti neutralios kalbos padargų padėties. Todėl ir akustiniu požiūriu balsis [o] vadinamas trumpuoju – neįtemptuoju.

Trumpasis – neįtemptasis [o] rašte žymimas ta pačia raide o, kaip ir ilgasis-įtemptasis [o∙]. Kur tarti trumpąjį balsį, padeda susivokti žodžio kilmė. Svetimos kilmės bendriniuose ir tikriniuose žodžiuose dažniausiai tariamas [o], pvz.: [], [], [].

Balsį [o] reik tarti trumpai, nepailginant jo trukmės ir įtempimo, kad balsis [o] netaptų tapatus balsiui [o∙]. Nekirčiuotuose skiemenyse ši raidė reiškia trumpąjį – neįtemptąjį balsį, pvz.: [], ir kirčiuotuose skiemenyse šis balsis [o] yra žymimas ta pačia raide o, pvz.: [], []. Trumpasis balsis [o] tarptautiniuose žodžiuose visada tariamas ir rašomas, transkribuojamas trumpai.

Pridedamose lietuviškose galūnėse, suprantama, yra ilgasis-įtemptasis [o∙], pvz.: kolònos [kolòno∙s]. Be to, ilgasis įtemptasis [o∙] tariamas ir kai kurių skolinių kamienuose, pvz.: dòleris [dò∙l‘r‘is], milijnas [m‘il‘ij‘∙nas].

Trumpasis-neįtemptasis balsis [o], kaip minėjau, pasitaiko svetimos kilmės žodžiuose (taip pat, kai kuriuose jaustukuose, ištiktukuose), todėl bendrinėje kalboje retas.

Žodžio pradžioje jis gali būti kirčiuotas arba nekirčiuotas (pvz.: [] arba [Od‘s]), o žodžio viduje šis balsis paprastai randamas po kietųjų priebalsių, daug rečiau – po minkštųjų priebalsių ar balsių (pvz.:(kirčiuotame skiemenyje) [], rečiau [], labai retai [aur‘l‘∙]). Žodžio gale [o] ypač retas, pasitaiko nelinksniuojamuose žodžiuose (pvz.: [m‘tr]).

  • Filologija Referatai
  • 2013 m.
  • 12 puslapių (2146 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filologijos referatai
  • Microsoft Word 283 KB
  • Referatas apie balsį o
    10 - 3 balsai (-ų)
Referatas apie balsį o. (2013 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/referatas-apie-balsi-o.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:34