Referatas apie psichologiją


Psichologijos referatas. Įvadas. Psichologijos istorija lietuvoje. Psichologijos tikslai. Psichologijos ištakos. Šiuolaikinės psichologijos kryptys. Psichologijos šakos. Psichologijoje naudojami metodai. Psichologijos vieta kitų mokslų sistemoje. Žymūs psichologai. Išvados.


Psichologija kaip mokslas pradėjo formuotis 5 amžiuje prieš Kristų senovės Graikijos filosofų darbuose. Prielaidos psichologijos mokslui atsirasti – gamtos mokslai ir gyvenimiška psichologija, t.y. liaudies išmintis ir jos sukauptas patyrimas. Psichologijos mokslą netiesiogiai skatino matematikos, fizikos, astronomijos vystymasis.

Kiekvienas mokslininkas dažnai savaip supranta psichologijos tikslu. Tam gali daryti įtaką psichologijos kryptis, kurios atstovas jis yra, arba jo mokslinių tyrimų objektas. Nepaisant tokios įvarovės, K. Huffman (2004) teigia, kad galima išskirti šiuos bendriausius psichologijos tikslus:

Psichinių reiškinių apibūdinimas. Jis pasako, kas įvyko. Psichologai siekia apibūdinti arba įvardinti bei suklasifikuoti psichinius reiškinius ir elgesį, atlikdami išankstinius stebėjimus. Apibūdinimas yra pirmasis žingsnis siekiant suprasti psichinius reiškinius bei elgesį.

Psichinių reiškinių paaiškinimas. Jis pasako, kodėl tai įvyko. Kitais žodžiais tariant, psichinių reiškinių ar elgesio paaiškinimas priklauso nuo priežasčių nustatymo.

Psichinių reiškinių nustatymas. Kai psichologai atsako į klausimus kas ir kodėl, jie pereina į kitą pažinimo lygį, kuriame siekia nusakyti sąlygas, kurios buvo ar galėtų būti tam tikri psichiniai reiškiniai ar elgesys.

Ikimokslinė, gyvenimiškoji psichologija. Psichologija atsirado kartu su žmogaus atsiradimu Žemėje. Žmonių bendra veikla ir bendravimas lėmė gilesnį savęs ir kitų pažinimą. Buvo svarbu suprasti, kokios priežastys lėmė tą ar kitą žmogaus poelgį, arba, kodėl skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į vienus ar tuos pačius įvykius. Sukauptos psichologinė žinios ryškiai atspindi ir liaudies kūryboje – kiekvienos tautos pasakose, sakmėse, patarlėse ar posakiuose. Kasdieniškas žinojimas atsiranda konkrečiose situacijose, reikalaujančiose konkretaus sprendimo ir yra užfiksuojamas žodyje.

Psichologijos filosofijos ir medicinos mokslų kontekste. Tikslių psichologinių įžvalų randame dažno senovės mąstytojo kūriniuose. Kodėl šiuolaikinis žmogus skaito senovė mąstytojų kūrinius, žąvisi juose dėstoma išmintimi? Ar ne todėl, kad juose randa atsakymų į jo gyvenime iškilusius klausimus?

Nuo psichologijos, kaip savarankiško mokslo, atsiradimo pradžios, išsiskyrė kelios psichologijos mokslo kryptys. Šios kryptys skyrėsi viena nuo kitos pirmiausia mokslininkų skirtingu psichinių reiškinių supretimu bei aiškinimu. Psichologai, siekdami įrodyti savo pažiūrų teisingumą, tyrė psichiką, kurdami vis naujesnius, pažangesnius tyrimo metodus. Paprastai nauja mokslo kryptis atsirasdavo kaip nepasitenkinimo reakcija į tai, kaip tuo metu psichika bei elgesys buvo suprantami, aiškinami bei tiriami. Tumpai apžvelgsime pagrindines psichologijos kryptis.

Šeimos psichologija – analizuoja šeimos kūrimo, vaikų ir tėvų santykius, partnerio pasirinkimą.

Kūrybos (arba inovacijų) psichologija – aiškina mokslinės, techninės, meninės kūrybos procesų dėsningumus.

Sporto psichologija – atskleidžia sportininkų rengimo psichologines sąlygas, tiria sportininkų elgesį varžybose.

  • Psichologija Referatai
  • 2013 m.
  • 17 puslapių (2855 žodžiai)
  • Kolegija
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 253 KB
  • Referatas apie psichologiją
    9 - 3 balsai (-ų)
Referatas apie psichologiją. (2013 m. Birželio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/referatas-apie-psichologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:32