Regionų socialinės ekonominės problemos


Ekonomikos namų darbas.

Praktinė užduotis „ regionų socialinės ir ekonominės plėtros problemos. Palyginti kiekvieno regiono gyventojų skaičiaus pokyčius absoliutųjį ir santykinį 1999. 548 881 625 314 605 855 888 770 523. Sugrupuokite regionus pagal gyventojų skaičiaus kitimą.


Natūrali gyventojų kaita 2009 – 2010 metais buvo teigiama Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse (gimė daugiau nei mirė), likusiose apskrityse natūrali gyventojų kaita buvo neigiama. Didžiausias neigiamas gyventojų prieaugis buvo Utenos, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Iš viso Lietuvoje 2010 m. pradžioje dėl natūralios kaitos gyventojų skaičius sumažėjo 25,68%.

Labiausiai dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos gyventojų mažėjo Utenos ir Panevėžio apskrityse, mažiausiai - Telšių ir Kauno apskrityse. Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse dėl teigiamo pokyčio gyventojų skaičius nemažėjo.

Gyventojų migracijos saldo 2009 – 2010 metais visose apskrityse buvo neigiamas (išvykusiųjų buvo daugiau nei atvykusiųjų), didžiausias - Šiaulių bei Kauno apskrityse. Visoje Lietuvoje dėl emigracijos gyventojų skaičius sumažėjo 74,32%.

Labiausiai dėl neigiamo migracijos saldo gyventojų mažėjo Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Telšių apskrityse, o mažiausiai - Klaipėdos apskrityje.

Gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos visose apskrityse – neigiamos. O tai rodo, jog nesikeičiant gyvenimo sąlygoms Lietuvoje, per ateinančius 3 metus gyventojų skaičius ir toliau mažės.

Didžiausias neigiamas 1999 – 2010 metų pokyčių vidurkis fiksuojamas Utenos apskrityje, mažiausias – Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

Gyventojų skaičių galima prognozuoti pagal tiesinę ir eksponentinę lygtį. Prognozę pagal eksponentinę lygtį šiuo atveju galima priimti kaip optimistinę prognozę, pagal tiesinę – kaip pesimistinę. Kaip matyti iš grafiko, skirtumas tarp pesimistinės ir optimistinės prognozės nėra didelis.

Išanalizavus 1999 -2010 metų pokyčių rezultatus paaiškėjo, kad gyventojų skaičius vidutiniškai šalyje mažėjo 0,548%. Daugiau nei vidutiniškai šalyje gyventojų skaičius mažėjo 7-iose apskrityse: Marijampolės, Kauno, Tauragės, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių ir Utenos. Utenos apskrityje gyventojų skaičius mažėjo beveik dvigubai lyginant su šalies vidurkiu. Mažiau nei vidutiniškai šalyje gyventojų skaičius mažėjo Klaipėdos bei Telšių apskrityje. Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse gyventojų skaičius buvo stabilus (kito ±0,5% ribose).

Išanalizavus 2009 -2010 metų pokyčių rezultatus paaiškėjo, kad gyventojų skaičius vidutiniškai šalyje mažėjo 0,622%. Daugiau nei vidutiniškai šalyje gyventojų skaičius mažėjo 8-iose apskrityse: Kauno, Telšių, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio, Tauragės, Šiaulių ir Utenos. Utenos apskrityje gyventojų skaičius mažėjo daugiau nei dvigubai lyginant su šalies vidurkiu. Mažiau nei vidutiniškai šalyje gyventojų skaičius mažėjo Klaipėdos apskrityje. Vilniaus apskrityje gyventojų skaičius didėjo 0,060%.

  • Ekonomika Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2056 žodžiai)
  • Ekonomikos namų darbai
  • Microsoft Word 64 KB
  • Regionų socialinės ekonominės problemos
    10 - 10 balsai (-ų)
Regionų socialinės ekonominės problemos. (2016 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/regionu-socialines-ekonomines-problemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:10