Registruotų bedarbių Lietuvos respublikoje statistinis tyrimas


Statistikos kursinis darbas.

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Statistinių duomenų tipai ir dažniai. Santykinių rodiklių apskaičiavimas. Vidutiniai dydžiai. Požymių sklaidos tyrimas. Dinamikos rodiklių analizė. Tendencijos nustatymas. Bedarbių skaičiaus Lietuvos respublikoje prognozavimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Parenkami požymiai turi parodyti nagrinėjamo reiškinio esmę, būdingas savybes. Požymiai parenkami atsižvelgiant į grupavimo tikslą bei konkrečius uždavinius. Šiame darbe analizuojamų duomenų grupavimo požymiai yra kiekybiniai. Statistikos eilutė – dinamikos. Dinamikos eilutė parodo reiškinio kitimą laiko atžvilgiu. Ją sudaro du elementai : metai ir skaičius.

Kaip matome pagal paveiksle 1.1. pateiktus duomenis, bedarbių skaičius nuo 2009 metų iki 2010 m. stipriai padidėjo, o nuo 2010 metų iki 2013 jau su kiekvienais metais mažėjo ir 2013 metais pasiekė 2009 metų ribą.

Baziniai santykiniai dydžiai gaunami vėlesnių laikotarpių ar laiko momentų duomenis lyginant su vieno bazinio laikotarpio duomenimis.

Santykiniai dinamikos baziniai dydžiai apskaičiuojami pagal formulę:

Palyginę gautus duomenis matome, kaip keitėsi bedarbių skaičius Lietuvos Respublikoje 2009 – 2013 metais. Lyginant su baziniais 2009 metais, matome, kad 2010 metais bedarbių padaugėjo 53,67 procentais. 2011 metais, lyginant su 2009, padaugėjo 21,71 procentu, 2012 – 6,79 procentu, o 2013 metas, palyginus su baziniais metais, bedarbių skaičius sumažėjo 0,89 %. Taigi matome, kad nuo 2004 metų nedarbas Lietuvoje didėjo, o 2013 metais, gryžo į 2004 metų lygį ir po truputį mažėjo.

Bedarbių skaičiaus Lietuvos Respublikoje (2009 - 2013 m.) santykiniai dinamikos grandininiai dydžiai apskaičiuojami :

Pagal gautus duomenis matome, jog bedarbių skaičius Lietuvoje (2009-2013 metais) kito labai nevienodai. Didžiausias bedarbių skaičius buvo 2010 metais, lyginant su 2009 metais, pakilo 53,67 procentais. Palyginus 2011 metus su 2010, bedarbių sumažėjo 20,79 procentais. Lyginant 2012 su 2011 metais, bedarbių skaičius sumažėjo 12,26 procentais. Ir 2013 metus, palyginus su 2012, matome, kad bedarbių dar sumąžėjo 7,19 procento. Taigi galime teigti, jog nuo 2010 metų Lietuvos Respublikoje kiekvienais metais buvo bedarbių skaičiaus mažėjimas.

Kaip matome iš apskaičiuotų bedarbių pagal apskritis struktūros santykinių dydžių, 2009 – 2013 metais, didžiausią dalis bedarbių visoje Lietuvoje buvo Vilniaus apskrityje, mažiausia – Marijampolės apskrityje.

Pateiktame paveiksle nr. 2.1, matome grafiškai pavaizduotus duomenis, bedarbių skaičiaus pasiskirstymą kiekvienoje apskrityje analizuojamais metais 2009 - 2013 .

Pagal gautus duomenis, matome, jog bedarbių paplitimas nuo 2010 iki 2013 metų mažėjo. Didžiausias paplitimas bedarbių Lietuvos teritorijoje buvo 2010 metais, 4,79 bedarbiai /m2. Mažiausias buvo 2013 metais, t.y. 3,09 bedarbių /m2

Aritmetinis vidurkis – skaičiuojamas, kai dydžiai, iš kurių reikia skaičiuoti vidurkį, kartojasi po vieną ar vienodą kartų skaičių arba duomenys yra nesugrupuoti. Paprastas aritmetinis vidurkis skaičiuojamas varaintų xi sumą, padalinus iš jų skaičiaus n.

Apskaičiuojame bedarbių skaičiaus Lietuvoje vidurkį 2009-2013 metais.

Remiantis šia formule, apskaičiuosime aritmetinį vidurkį kiekvienoje analizuojamoje apskrityje 2009 – 2013 metais.

Mediana – požymio reikšmė, kuri ūginę pasiskirstymo eilutę dalija į dvi lygias dalis. Jeigu eilutės narių skaičius lyginis, tai mediana yra dviejų vidurinių ūginės eilutės narių sumos pusė, jeigu eilutės narių skaičius nelyginis – tai mediana yra vidurinis ūginės eilutės narys. Mūsų nagrinėjamų duomenų eilučių skaičius nelyginis, dėl to medianos reikšmė bus kiekvienos apskrities 2011 metų duomenys.

Lietuvos Respublikos bedarbių skaičiaus vidutinis tiesinis nuokrypis skaičiuojamas:

Pagal gautus duomenis matome, kad didžiausias vidutinis tiesinis nuokrypis yra Vilniaus apskrityje, 10,09. Mažiausias - Tauragės apskrityje 1,08.

Absoliutiniai sklaidos rodikliai dažnai netinka lyginant visumas tarpusavyje. Tokiais atvejais geriau remtis santykiniais požymio reikšmių sklaidos rodikliais. Jie išreiškiami procentais ir apskaičiuojami absoliutinius rodiklius lyginant su aritmetiniu vidurkiu. Labiausiai paplitęs santykinis sklaidos rodiklis - variacijos koeficientas, kuris apskaičiuojamas kaip standartinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykis, išreikštas procentais.

  • Statistika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (3728 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 134 KB
  • Registruotų bedarbių Lietuvos respublikoje statistinis tyrimas
    10 - 10 balsai (-ų)
Registruotų bedarbių Lietuvos respublikoje statistinis tyrimas. (2016 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/registruotu-bedarbiu-lietuvos-respublikoje-statistinis-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:39