Rektifikacinės kolonos skaičiavimas


Inžinerijos kursinis darbas.

Kursinio darbo užduotis. Darbo atlikimo eiga. Sprendimas. Priedai. Literatūra.


Kursinio darbo užduotis – paskaičiuoti rektifikacinės kolonos skersmenį, aukštį, jos šiluminės energijos poreikį, taip pat pateikti teorinių lėkštelių nustatymo grafiką bei eskizinį kolonos brėžinį A1 formato lape.

-paduodamo į koloną binarinio mišinio debitas, M kg/val;

-išvedamo iš kolonos distiliato masinė koncentracija, ;

-išvedamo iš kolonos kubo likučio (t.y. mažiau lakaus komponento) koncentracija, ;

Naudodamiesi žinynais (žiūr. 3 lentelę), randame duoto mišinio skysčio ir garų pusiausvyrąsias koncentracijas ir y-x diagramoje brėžiame pusiausvirąją kreivę y*=f(x). Kreivę brėžiame Al formato lape, dešinėje ar kairėje jo pusėje palikdami vietos rektifikacinės kolonos eskiziniam brėžiniui.

Naudodamiesi masės balanso lygtimis, paskaičiuojame ir debitus.

Paskaičiuojame vidutinį kylančių garų tūrinį debitą kiekvienai kolonos daliai ir , m/s . Paskaičiavę masinius garų debitus , ir , tūrinius randame paskaičiavę kiekvienam kolonos skerspjūviui kylančių garų tankius (juos skaičiuojame pagal (48) formulę, kurioje garų mišinio kilomolinę masę paskaičiuojame atitinkamai pagal (49) formulę).

Pagal (43) formulę paskaičiuojame optimalų kylančių garų greitį kiekviename kolonos skerspjūvyje ir vidutinius greičius .

Paskaičiuojame kiekvienos kolonos dalies skersmenis ir . Jei juos gauname didesnius už 0,8m, (iki 0,8m priimame atstumą tarp lėkštelių minimalaus dydžio – 0,3m) tokiu atveju koreguojame atstumą tarp lėkštelių, paskaičiuodami jį pagal (44) formulę. Kitoks atstumas lemia kitokį koeficientą c. Todėl tiek išeikvojančios tiek koncentruojančios kolonų skersmenis perskaičiuojame.

Paskaičiuojame kolonos aukštį ir braižome kolonos eskizinį brėžinį. Brėžinyje pagal pasirinktą mastelį parodomi pagrindiniai kolonos matmenys, atstumas tarp lėkštelių, vienos iš lėkštelių vaizdas iš viršaus, kiti pagrindiniai kolonos elementai. Gaubtelių arba skylučių skersmenys, kai kurie kiti dydžiai priklauso nuo kolonos skersmens ir parenkami naudojantis 10 lentele.

Atliekame kolonos šiluminį skaičiavimą: paskaičiuojame paduodamo į koloną kaitinančio vandens garo kiekį D, taip pat paskaičiuojame kondensatoriaus šiluminį našumą.

Rektifikacinio proceso skaičiavimuose paprastai naudojame molines koncentracijas, kurios žymimos ir . Jei koncentracijos duotos masinėmis dalimis, jos perskaičiuojamos į molines koncentracijas naudojantis tokiomis formulėmis:

Rektifikacinės kolonos skaičiavimas. (2016 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/rektifikacines-kolonos-skaiciavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:18