Religijos filosofija. Konspektas


Religijos filosofijos problema. Religijos konspektai. Religiju istorijos konspektai.

Filosofijos konspektas. Dievo problema yra paskutinė didžioji filosofijos tema. Dievo problema iškyla trijuose filosofijos kontekstuose: filosofijai svarbu, kad religija sąlygoja žmonių motyvaciją. Filosofijos istorijoje filosofinis mokymas apie Dievą užima svarbią vietą. Prieš religiją ir filosofinį mokymą apie dievą įvairiuose filosofiniuose istoriniuose kontekstuose yra nukreipta religijos kritiką.


Dievo problema iškyla tprieš religiją ir filosofinį mokymą apie dievą įvairiuose filosofiniuose istoriniuose kontekstuose yra nukreipta religijos kritiką.

L. Feuerbachas mėgina teologiją reduokuoti į antropogiją. Jo požiūriu, dievas faktiškai yra paties žmogaus esmė. Vadinasi, tradicinė religija, anot feuerbacho, yra susidvejinimo būsena, žmogaus susvetimėjimas sau pačiam. Žmogus turi tapti kitiems žmonėms dievas.

Marx remiasi feuerbachu, tačiau išryškina žmonių, kaip rūšinių būtybių, aspektą istorinio materializmo požiūriu. Tuo tarpu feuerbachas pirmiausia turėjo omenyje meilę tarp dviejų individualių asmenų ir mažai domėjosi materialiais-ekonominiais procesais. Pačiam marxui religija, kaip materialinės-ekonominės bazės ideologinis atstatas, yra negatyvių, susvetimėjusių gamybos santykių atspindys. Tačiau marxas nesiekė religijos panaikinti per prievartą. Jis buvo įsitikinęs, kad ji išnyks pati, kai po revoliucijos įsitvirtins beklasė visuomenė.

Nietzsche panašiai kaip ir feuerbachas, jis mano, kad žmoniją visa, kas stipriu ir didinga, iki šiol priskyrė anapusiniam dievui ir pavertė šį antžmogiu, tuo tarpu save pačią – silpna ir niekinga. Dievas turi mirti, kad galėtų gyventi antžmogis. Prieš dievui mirštant, žmogus buvo silpnas ir menkas. Kitaip negu marxo beklasės visuomenės modelis, antžmogis įkūnija tobulos žmonijos elitinį-aristokratinį idealą.

J. P. Sarte`as teigia, kad dievo buvimas iš principo nesuderinamas su laisvo, patį save kuriančio žmogaus egzistencija.

SÖlle mano, kad šiandien jau neįmanoma pripažinti jokio dangiško ar asmeninio anapus, dangiškos būtybės, antasmenio, visatos valdovo, kuris ją sukūrėm, bet pats absoliučiai nepriklauso nuo savo kūrinio. Sąlyga, kurią šiandien pasirodo tai, kad besąlygiška.

  • Filosofija Konspektai
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (1044 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 8 KB
  • Religijos filosofija. Konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Religijos filosofija. Konspektas. (2010 m. Gruodžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/religijos-filosofija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:25