Religijos įtaka socialistinių SSSR ir Kinijos valstybių ekonominiam vystymuisi


Ekonomikos referatas.

Kinijoje areštuoti Velykų pamaldose dalyvavę krikščionys. Kinija perspėja JAV nesikišti dėl Tibeto. The Role of Culture in Economic Development. Kinija švelnina vieno vaiko politiką ir naikina priverstinių darbų stovyklas. Corruption's insidious influence on society. Losing a face and keeping one’s word in China. Pagal alkoholio vartojimą Lietuva – pirmaujanti Europoje. Lietuva pagal savižudybių skaičių ES vidurkį lenkia net tris kartus.


Sovietų Sąjunga (SSSR) buvo ir Kinijos Liaudies Respublika yra vienos didžiausių šalių pasaulyje, aprėpiančios didžiules žemes ir didžiulius skaičius žmonių. Tai – visuotinai pripažintos socialistinės, o tiksliau – marksistinės-leninistinės, siekusios komunizmo - šalys. Jose ne tik gyvena skirtingi žmonės, bet taip pat tarpsta skirtingos kultūros, kur žmonės lenkia galvas patiems įvairiusiems dievams, tikėjimams, gyvenimo būdams bei pažiūroms. Tuo tarpu kai SSSR iširo po 1989-1991 metų įvykių, šalėms narėms skelbiant nepriklausomybes, ko jos valdžia suvaldyti nesugebėjo ar nenorėjo, o susidarios šalys per pastaruosius 25-erius metus susiduria su infliacija, ekonominiai nuosmukiais, skolomis, nepakankamu BVP augimu ir kitais nepalankiais veiksniais, Kinija patiria spaudoje bei moksle analizuojamą ekonominį augimą, klestėjimą. Net pasaulinė krizė, prasidėjusi 2008 m. vos pristabdė BVP augimą. Taigi, automatiškai kyla klausimas: kokios yra šių kardinaliai skirtingų socializmo rezultatų priežastys? Kur Kinijos valdžia ar žmonės pasielgė teisingai, o buvusių SSSR narių valdžios bei žmonės klydo?

Įdomu, kad sozializmas atsirado religijos pagrindais (benduomenė, darbas, lygybė, visi mes esm Dievo vaikai ir t.t.), iš socializmo ateina ir komunizmas, tačiau tiek SSSR, tiek Kinijos vyriausybės atitinkamu metu visas religijas engė, draudė, propagavo ateizmą (dievo nebuvimą). Automatiškai kyla klausimas, kaip galima ideologiją, pagrįstą religija ir atsiradusią iš religijos dogmų, atskirti nuo religijos ir bandyti įskiepyti žmonėms.

Dominuojanti religija SSSR buvo rusų ortodoksų, kartu su islamo, protestantizmo, Romos katalikų, budizmo, judaizmo ir kitomis religijomis. Dėl oficialios komunistų ateizmo religijos ir valžios religinio aktyvumo suspendavimo, tik apie trečdalis piliečių aktyviai praktikavo savo religijas. Nors Komunistų Partija ir skelbė oficialiai „laisvą religiją“, tačiau niekam nėra paslaptis, jog tai buvo tik viena iš oficialiai naudojamų kaukių, skirtų populiarumui didinti, o iš tikrųjų SSSR laisa religija neegzistavo, o priešingai, religijos laisvė buvo ribojama: mokymas, spauda, kalbos, kunigų pamokslai, jau net nekalbant apie religijos finansavimą valstybės mastu.

Situacija Kinijoje šiek tiek skiriasi, dalinai dėl religinių skirtumų būtent tų religijų, kurios yra populiarios ir dažniau išpažįstamos Kinijos piliečių tarpe. Penki pagindiniai tikėjimai Kinijoje – budizmas, taoizmas, islamas, katalikybė ir protestantizmas – šiuo metu yra oficialiai pripažįstami Kijijos valdžios, ir jiems netgi yra skirtas valstybės finansavimas, tačiau šalyje egzistuoja ir kiti mažumų tikėjimai, o, be to, jie nebuvo pripažįstami nuo pat komizmo pradžios Kinijoje. Pastaraisiais dešimtmečiais, pradedant nuo Komunistų partijos atėjimo į valdžią 1949 metais, religijos tema buvo prieštairnga. Iš pat pradžių, visos vakarietiškos religijos, kaip katalikybė bei protestantizmas, buvo uždraustos apskritai, bažnyčios uždarytos, o tikintieji persekiojami ir teisiami, kadangi Mao Zedong, kartu su jo valdoma Komunistų partija, skelbė, jog Kinijos religija – ateizmas. Konfunianizmas bei kiti kinų liaudies tikėjimų tikintieji buvo persekiojami mažiau. Persekiojimai bei teismai vyko iki pat Mao Zedong mirties 1976 metais, kai į valdžią atėjo Deng Xiaoping, ir vakarietiškos religijos vėl buvo oficialiai leidžiamos. Deng įnešė į Kinijos politiką naujovių, kartu su savo požiūriu, jog „nesvarbu, ar katė juoda, ar balta, jei tik ji pagauna pelę“. Religijų draudimo trūkumų Deng įžvelgė daugiau, nei privalumų, ir religijos vėl buvo leidžiamos, nors oficialia pagrindine religija liko ateizmas, o ir pats Deng buvo ateistas. Šiuo metu oficialiai Kinijoje leidžiamos visos religijos, ir jų lygybė yra įteisinta Kinijos Konstitucijoje, tačiau girdimos žinios bei naujienos iš Kinijos neretai priverčia tarptautinę bendruomenę kilsterėti antakius ar netgi išreikšti nepasitenkinimą ar kritiką Kinijos valdžios atžvilgiu, pavyzdžiui, budistų persekiojimai ir agresija prieš juos Tibete, arba katalikų suėmimas bandant paminėti Vėlykas.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4828 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Religijos įtaka socialistinių SSSR ir Kinijos valstybių ekonominiam vystymuisi
    10 - 2 balsai (-ų)
Religijos įtaka socialistinių SSSR ir Kinijos valstybių ekonominiam vystymuisi. (2016 m. Vasario 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/religijos-itaka-socialistiniu-sssr-ir-kinijos-valstybiu-ekonominiam-vystymuisi.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:32