Religijų geografija (2)


Geografijos savarankiškas darbas.

Religijų geografija. Krikščionybė. Islamas. Budizmas. Hinduizmas. Pagrindinių religijų charakteristikos. Religijos pasaulio šalyse.


Šventos vietos tarp kitų religijų simbolių užima labai svarbią vietą. Kaip įrodymus religijos naudoja įvykius vietovėje tam tikru laiku. Šventa vieta nurodoma ta, kurioje buvo regėta vizija ar duotas ženklas, kur įvyko stebuklas ar kas nors pagijo. Manoma, kad joje dievai gali apsireikšti vėl. Tokioje vietovėje gali atsirasti dievybę simbolizuojančių daiktų, pastatų – šventyklų. Šventyklos gali iškilti masyviais statiniais ir jų kompleksais. Ir dabar šventos vietos turi simbolinę prasmę, dažnai laikomos religiniais centrais.

Geografine prasme svarbios religijos atsiradimo vietos ir jos plitimo geografija. Pasaulinės religijos atsirado ir išplito skirtingu laiku. Dabartinis religijų įsigalėjimas siejamas ne tik su pačios religijos agresyvumu, bet ir su pastarųjų keleto amžių valstybių kūrimųsi bei įtaka. Pastebimas gausus skirtingų religinių bendruomenių maišymasis. Todėl vis dažniau kalbama apie religijų vyravimą teritorijoje, nei, kaip ankstesniais laikais, apie absoliutų jų dominavimą. Tad šiandien itin svarbus konstruktyvus dialogas tarp religinių bendruomenių, pagarba ir pakantumas skirtingiems tikėjimams.

Krikščionybė turi virš 2 mlrd. tikinčiųjų (2 lent.). Nors krikščionybė atsirado dabartiniame Izraelyje, religija greitai išplito visoje Romos imperijoje, germanų žemėse. Tikėjimo pažiūrų pagrindą sudaro Biblija (Šventasis Raštas) – Dievo apreikštas tikėjimo šaltinis. Dievas yra dvasinės prigimties, suasmeninta, nekintanti ir amžina bei tobula būtybė. Krikščionio gyvenimo tikslas – sielos išganymas Dievo pagalba. Tikintysis privalo laikytis 10 Dievo įsakymų ir laukti Dievo sūnaus sugrįžimu į Žemę. Svarbus dalykas – pomirtinis gyvenimas, kuris gali būti labai geras (rojuje) ir labai blogas (pragare).

Stiprėjant bažnyčiai, didėjo ir teritorinės pretenzijos. Jau iki 600 metų krikščionybė įsitvirtino Palestinoje, dabartinės Turkijos teritorijoje, Armėnijoje, Galijoje, Britanijoje, Ispanijoje. Taikiu būdu ir karais religija skverbėsi į kitas Europos šalis bei aplinkines žemes. Dėl tam tikrų priežasčių (Šventosios Trejybės dogmos, popiežiaus pripažinimo), Krikščionių bažnyčia XI a. pradžioje suskilo į katalikų (Vakarų) ir stačiatikių (Rytų) bažnyčias. XI–XIII a. Vakarų Europos riteriai rengė vadinamuosius kryžiaus žygius į Artimuosius Rytus, kur viešpatavo musulmonai. Buvo pasiektos tik laikinos pergalės, todėl krikščionybė įsitvirtino tik Europoje ir iki Didžiųjų geografinių atradimų teritorijų nepraplėtė.

Religijų geografija (2). (2017 m. Spalio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/religiju-geografija-2.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 00:34