Reljefo vaizdavimas planuose ir žemėlapiuose


Geodezijos kursinis darbas. Įvadas. Reljefas. Reljefo elementai. Reljefo vaizdavimo būdai. Aukščio taškai. Reljefo vaizdavimas horizontalėmis. Horizontalių savybės. Horizontalių brėžimo būdai. Juostinis spalvinimas. Šešėliavimas. Šešėliavimo technikos. Įvairių technikų naudojimas viename žemėlapyje ar plane. Reljefo vaizdavimo įrankiai ir technologijos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Žemėlapiai bei planai, o taip pat ir sugebėjimas juos skaityti yra svarbus įgūdis šiuolaikiniam žmogui. Gyvename sparčiai besivystančioje technologijų eroje. Kas dieną turime neribotą laisvę pasirinkti tarp daugybės aplikacijų ir sistemų, padedančių mums susiorientuoti gatvėse, miestuose, laukuose ar miškuose. Virtualios erdvės žemėlapiai, skirti paprastam vartotojui, dažnai neturi atvaizduoto reljefo ir neleidžia įsivaizduoti, koks reljefas yra tam tikroje vietovėje. Tai sukelia nepatogumų ir keliaujant, ir planuojant, todėl reljefo vaizdavimas yra labai svarbus. Tokius žemėlapius yra paprasta skaityti todėl jie yra labai paplitę (pvz.: Google Maps). Tokių žemėlapių bei planų skaitymas yra viena pusė, tačiau man, kaip būsimam matininkui, ruošiant įvairius projektus ir matuojant vietoves, visada bus svarbu tiksliai pavaizduoti reljefą ir suprasti kaip tą daro kiti. Būtent šiuo darbu ir noriu išsiaiškinti kokiais būdais reljefas vaizduojamas planuose ir žemėlapiuose. Tą sieksiu padaryti remdamasis žemiau pateiktais uždaviniais:

Aprašyti reljefą ir jo savybes.

Įvardinti ir paaiškinti pagrindinius reljefo vaizdavimo būdus.

Išvardinti šių laikų technologijas kuriomis remiantis vaizduojamas reljefas.

P. Variakojis (Geodezija: mokymo priemonė ž. ū. aukšt. m-klų studentams, 1984, p.177) teigia, jog reljefą sudaro įvairūs žemės paviršiaus nelygumai, iškilimai ir įdubimai, kurių atsiradimo priežastis yra žemės paviršiuje vykstanti erozija. Svarbiausiu reljefas laikomas todėl, kad jis turi įtakos klimato, dirvožemio susidarymo procesams, augmenijai, požeminio ir paviršinio vandens režimui ir kt. Detalus reljefo pažinimas yra būtinas norint suprasti tarpusavio ryšį tarp atskirų gamtinių landšafto elementų. Visa tai parodo, kad reljefą planuose bei žemėlapiuose reikia tiksliai bei pilnutinai atvaizduoti.

Siekiant teisingai reljefą pavaizduoti plane, reikia sugebėti pažinti reljefą vietovėje. Yra vietovių, kurių reljefas labai sudėtingas ir įvairus, tačiau daugiausia reljefą sudaro šie pagrindiniai elementai: kalnas, slėnis, dauba, kalnagūbris ir balnakalnis.

Rimantas Kontvainas (Topografija: mokymo priemonė aukštųjų mokyklų studentams, 1999, p.65) išvardino tokius reljefo elementus ir jų savybes:

Kalnas tai staigus vietovės iškilimas. Kalno viršūnė (viršukalnė) – aukščiausias kalno taškas. Kalno šoniniai paviršiai nuo viršūnės iki apačios vadinami šlaitais, o šlaitų apačia – kalno papėde. Mažesnis, iki 200 m aukščio iškilimas su nuolaidžiais šlaitais yra vadinamas kalva.

Dauba tai vietovės įdubimas. Žemiausia daubos vieta vadinama daubos dugnu. Vietos, kur dauba susilygina su aplinkinės vietos paviršiumi, vadinamos daubos krantais, o šoniniai daubos paviršiai tarp krantų ir dugno – šlaitais.

Ilgas, vienos krypties nuolydį turintis žemės paviršiaus įdubimas yra vadinamas slėniu. Kritulių vanduo slėnio šlaitais suteka į slėnio dugną ir toliau teka viena kryptimi žemiausia slėnio vieta, vadinama vandentaka (talvegu). Slėniais teka upės ir upeliai.

Kalnagūbris – ilgas žemės paviršiaus iškilimas. Aukščiausia kalnagūbrio linija vadinama vandenskyros linija (takoskyra). Nuo jos vanduo teka į priešingas puses abiem kalnagūbrio šlaitais žemyn. Tai yra linija, skirianti gretimų upių baseinus.

Vietovė, savo forma primenanti balną, yra vadinama balnakalniu. Jį sudaro du kalnai (kalvos), tarp kurių prasideda du slėniai. Taigi balnakalniu vadiname vietą, kurioje susitinka dvi vandentakos ir vandenskyros linijos.

P. Variakojis (Geodezija: mokymo priemonė ž. ū. aukšt. m-klų studentams, 1984, p.177-179) mini, kad žmonės jau prieš daugelį šimtmečių pradėjo ieškoti būdų, kaip plane ar žemėlapyje parodyti vietovės nelygumus. Tam, kad galėtų panaudoti planą ir jame atvaizduotus reljefus įvairiems uždaviniams spręsti, jis turi būti sudarytas taip, kad tiksliai rodytų vietovės nuolydį, nuolydžio kryptį bei didumą, būtų galima nustatyti atskirų taškų aukštį. Reljefo vaizdavimas turi būti nesudėtingas ir tikslus.

  • Geodezija Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3280 žodžių)
  • Kolegija
  • Geodezijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1534 KB
  • Reljefo vaizdavimas planuose ir žemėlapiuose
    10 - 10 balsai (-ų)
Reljefo vaizdavimas planuose ir žemėlapiuose. (2015 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/reljefo-vaizdavimas-planuose-ir-zemelapiuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:08