Renesansas muzikoje


Renesanso muzika. Renesanso instrumentai. Renesanso muzikos žanrai. Renesanso muzikos instrumentai. Renesanso muzika lietuvoje. Instrumentinės muzikos žanrai. Instrumentines muzikos zanras. Liutnė. Liutnes instrumentas. Renesanso religinė muzika.

Muzikos referatas. Renesansas (xv – xvi a. ) europoje. Renesanso epochos muzikos instrumentai. Renesansas – prancūziškos kilmės žodis, reiskiantis atgimimą. Renesanso muzikos raidoje ryškėjo pasaulėtiniai žanrai, o religinė muzika vis labiau demokratiškėjo. Šios epochos vokalinėje polifoninėje, pirmiausia bažnytinėje, muzikoje vyravo chorines dainavimas griežtas polifoninis stilius, kuriam būdinga naturalus, darnus skambėjimas, nuosekli, be didelių šuolių melodika, nesudėtinga ritmika. Suklestėjusioje pasulietinėje muzikoje svarbiausiu vokaliniu žanru tapo madrigalas. Tai daugiabalsė daina apie meilę, atliekama a cappella. Renesanso epochoje formavosi ir savarankiška instrumentinė muzika. Be jau ir viduramžiais paplitusių vargonų, liutnios, violos, afros pučiamųjų instrumentų, buvo žinomi į vairūs klavišiniai instrumentai, pirmiausia – klavikordas ir klavesinas. Pirmasis savarankiškas instrumentinės muzikos žanras buvo įvairūs šokiai: pavana, akamanda, kurantė, pasakalija.


Renesansas – prancūziškos kilmės žodis, reiskiantis atgimimą.

Pirmasis savarankiškas instrumentinės muzikos žanras buvo įvairūs š to laikotarpio iliustracijos rodo, jog instrumentų būta daug ir įvairių. Gaminti ištisi jų komplektai, arba šeimos, todėl vienas ir tas pats tembras buvo būdingas skirtingų diapazonų instrumentams – nuo soprano iki boso.

4- instrumentai (pavyzdžiui, violos ar išilginės fleitos) sudarydavo rinkinį, vadinamą komplektu, arba šeima(angliškai chest arba consort).

Be išilginių fleitų, pagrindiniai pučiamieji instrumentai buvo šalamaja (obojaus pirmtakas dvigubu liežuvėliu), užriestėji instrumentai krumhornas, kortholtas, raušpfaife, taip pat skersinė fleita ir cinkas ( gaminti iš medžio arba iš dramblio kaulo su taurės formos pūstuku), trimitas, sakbutas ( trombono prototipas). Daugumos pučiamųjų instrumentų garsas buvo švelnesnis už dabartinių.

Iš styginių strykinių instrumentų nuo dabartinių smuikų šeimos konstruksijos detalėmis bene labiausiai skyrėsi violos. Jų postygis turėjo padalas, o šešios stygos buvo suderintos kvartomis su didžiaja tercija viduryje. Garsas ( išgaunamas be vibrato) buvo švelnesnis, malonesnis, ne toks įtemptas.

Populiariausias renesanso laikų namų solinis instrumentas buvo liutnė, kilusi iš afrikos bei arabų šalių ir europoje žinoma daugiau kaip penkis šimtus metų. Iki xvi a. Pabaigos liutnės buvo gaminamos įvairių dydžių, dažnai iš brangių medžiagų su puikiais papuošimais vihuela de mano) buvo panašus į gitaros, šis instrumentas paprastai būdavo kriaušės pavidalo. Liutnė turėjo vieną paprastą ir penkias dvigubas stygas. Postygis turėjo padalas, galvutė su suknytėmis buvo nugręžta dešinėn. Liutne galima buvo groti akordus, melodijas, pasažus, įvairius ornamentus, net kontrapunktines pjeses, o įgudę muzikantai sugebėdavo išgauti šiuo instrumentu daugybę įvairių efektų. Liutnininkai grodavo solo ir ansambliuose, akompanuodavo dainininkams. Iki kokio lygio muzika liutnei plėtojosi nepriklausomai nuo vokalinės muzikos, galima spręsti pagal specialią kūrinių liutnei notaciją, vadinamą tabulatūrą, kuri žymėjo ne garsų aukštį (kaip užrašant vokalinę muziką), bet padalas, ties kuriomis reikėtų nuspausti stygas, kad būtų išgauti reikiamo aukščio garsai.

Sodrūs plataus diapazono vargonų garsai buvo vienodai skambūs. Laikui bėgant vargonų skambesys keitėsi, buvo pradėta solo ir kitų registrų. Xvia.

  • Muzika Referatai
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (593 žodžiai)
  • Muzikos referatai
  • Microsoft Word 8 KB
  • Renesansas muzikoje
    8 - 1 balsai (-ų)
Renesansas muzikoje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/renesansas-muzikoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:03