Renesanso apraiškos Lietuvoje 16-17 a.


Istorijos referatas.

Įvadas. Architektūros stiliaus apžvalga. Miestų gynybinė architektūra. Rezidentinės pilys ir rūmai. Periferijos rezidentinės pilys ir rūmai. Renesansiniai kulto pastatai. Visuomeniniai pastatai. Gyvenamieji namai. Renesanso menas Lietuvoje. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Renesanso pastatą galima atpažinti iš frontono. Jie dažniausiai trikampiai, suskaidyti puskolonių, piliastrų, nišų.

Žymiausias renesansinio stiliaus pastatas Lietuvoje buvo Kunigaikščių rezidentiniai rūmai prie Vilniaus katedros, pastatyti 1520-1530 m. Žygimanto Senojo nurodymu karalienės Bonos pakviestų italų architektų. 1610 m. po gaisro juos atstatė Nyderlandų architektas Petras Nonhartas (Noonhardt).

2. pilis (kurios skiriamos į bastionines pilis ir pilis – rezidencijas).

Gynybinė siena buvo beveik 3 km ilgio ir supo netaisyklingą daugiakampį plotą, apjuosė tankiausiai užstatytą Vilniaus miesto dalį, galutinai buvo nubrėžta riba tarp miesto ir priemiesčių. Siena labai praturtino miesto tūrinę ir erdvinę kompoziciją: vartai ir bokštai dominavo miesto siluete ir panoramose. Sienos vidutinis aukštis apie 6,5 m. Panašaus aukščio buvo ir kitų Europos miestų sienos. Vilniaus siena palyginti plona: ties pamatais 0,9 – 1,4 m ir į viršų plonėjo. Ji pritaikyta gintis nuo Krymo totorių antpuolių, o jie artilerijos neturėjo.

///Gynybinės sienos bastėja prieš restauraciją ir po

Naujomis mūro ir medžio sienomis su gynybiniais bokštais buvo apjuostas ir Kaunas. Kaune išlikę XVII a. renesansinės sienos fragmentų ir bokštas (prie muzikinio teatro).

XVII a. pradžioje sustiprinta ne tik pilis, bet ir miestas – jis iš pietų ir pietryčių buvo apjuostas pylimu, medinėmis ir mūrinėmis sienomis su bokštais ir vartais. Iš kitos pusės supo upių vandenys (Virvenos, Agluonos, Apaščios).

Poterna (poterne pranc.) - tvirtovės statiniuose uždaras galerijos pavidalo praėjimas.

XVI a. ir XVII a. pirmoje pusėje be bastioninių tvirtovių, buvo statomos ir feodalų rezidentinės pilys ir rūmai, kurių įtvirtinimai buvo nesudėtingi. Dauguma gynybinių įrenginių turėjo tik manieristinį imitacinį pobūdį.

XVI a. statytuose rūmuose dar pasitaikydavo bokštų su šaudymo angomis. Vėliau rūmus imta puošti. XVII a. pirmoje pusėje visai išnyko bokštai. Vietoj jų imta statyti kampinius paviljonus.

Kai kurie rezidentiniai rūmai ir pilys tiek Vilniuje, tiek ir periferijoje sudarė didingus ansamblius iš dviaukščių – triaukščių korpusų, kurie juosė uždarus bei pusiau uždarus keturkampius kiemus, arba iš vieno - dviejų korpusų, pastatytų erdviame reprezentaciniame kieme (Biržų pilies rūmai, Klaipėdos pilies rūmai).

Vilniuje, kalno papėdėje, pradėti statyti didžiojo kunigaikščio reprezentaciniai ir gyvenamieji rūmai. Jie pastatyti Žemutinės pilies teritorijoje apie1520 -1530 m. valdant Žygimantui Senajam.

Rūmų ansamblį sudarė: reprezentaciniai rūmai, Katedra, rekonstruotas senasis arsenalas, jaunosios karalienės rūmai, Šv. Onos – Šv. Barboros bažnyčia. Pilies teritorijos pietryčių dalyje apie 1546 m. įkurtas erdvus sodas – parkas su alėjomis, vejomis, gėlynais, balto marmuro skulptūromis, dekoratyviais tilteliais ir kitais smulkiaisiais architektūros objektais.

Lietuvos rezidentinės pilys statytos ne iš karto, todėl jų planai asimetriški, pastatai turi įvairiopą meninę išraišką, juose daugiau gynybinių įrenginių imitacijos.

Gynybiniai įrenginiai – kampiniai bokštai, aptvarinės sienos su šaudymo angomis, apsauginiai grioviai, net tvenkinių kaskados, žemių pylimai nebuvo sudėtingi. Šios pilys neturėjo strateginės reikšmės krašto gynybai. Jos labiau tiko gintis nuo sukilusių valstiečių.

To laikotarpio – Panemunės (Gelgaudų) pilis, Raudonės pilis, Alšėnų pilis, Raudondvario rūmai, Siesikų pilis ir kt.

Jurbarko rajone esanti pilis – būdingas ilgos raidos pavyzdys. Ant aukšto (25 m.) dešinio Nemuno kranto XVI a. buvo dvaras. 1604 m. dvarą nupirkęs Jonušas Eperješas pradėjo statydinti pilį. Pilis statyta dalimis. Pirmiausia pastatytas pagrindinis rytinis gyvenamasis korpusas su pietryčių bokštu. Korpusas stačiakampis (29,9 x 13,3 m), jo rytinė siena nuo šlaito paremta dviem kontraforsais. Išorinių sienų storis 3,5 m, kiemo pusės sienos storis tik 3 plytų. Perdangos medinės. Patalpos šildomos spalvotų koklių krosnimis ir židiniais. Grindys išklotos degto molio plytelėmis. Langai dideli, renesansiniai. Fasadai tinkuoti pilku tinku, karnizai ir angokraščiai baltinti.

  • Istorija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (3921 žodis)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 10766 KB
  • Renesanso apraiškos Lietuvoje 16-17 a.
    10 - 9 balsai (-ų)
Renesanso apraiškos Lietuvoje 16-17 a.. (2016 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/renesanso-apraiskos-lietuvoje-16-17-a.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 06:05