Renesanso asmenybės. Renesanso epocha Lietuvoje


Sekmingos asmenybes renesanso epochoje ir dabar. Renesanso epochos zmogaus bruozai. Renesansas lietuvoje. Įdomi renesanso asmenybė. Renesanso zmogaus bruozai. Renesanso epochos zymus zmones. Renesanso epochos asmenybe. Idomiausia renesanso epochos asmenybe. Renesanso zymus zmones. Radvanas sekminga asmenybe.

Istorijos referatas. Renesanso ir humanizmo sąvokos. Susidomėjimas antikine kultūra. Renesanso plitimas Lietuvoje. Renesanso miestas. Mokslo pažanga. Knygų rinkiniai. Religija ir liaudis. Renesanso miestas. Metraščiai. Renesansas ir humanizmas – reformacijos pirmtakai. Martynas Mažvydas. Mikalojus Daukša. Merkelis Petkevičius. Jokūbas Morkūnas. Danielius Kleinas. Simonas Daukantas. Konstantinas Sirvydas. Jonas Radvanas-Lietuvis. Mykolas Lietuvis. Pranciškus Skorina. Abraomas Kulvietis.


,,nuomonės dėl renesanso sąvokos mažiau skiriasi, kaip dėl humanizmo. Ir tai kai kurie tarybiniai autoriai mano renesansą prasidėjus kinijoje viii-xii amžiais, o rytų šalyse – gruzijoje ir armėnijoje xii-xiii amžiais. Tai reikia laikyti nesusipratimu.

Italijoje renesanso epocha buvo xiv-xvi a. , kitose šalyse – xv-xvi a. , Lietuvoje xvi a. -xvii a. Pirmojoje pusėje. Pirmasis renesanso (rinascila – atgimimo) terminą pavartojo italų tapytojas ir meno istorikas dž. Vazaris (1511-1574). Vėliau jį perėmė prancūzų literatūros ir meno istorikai ir įvesdino į visuotinę istoriją. Renesansas nevirto abstrakčiu terminu, taikomu bet kur ir bet kada. Tokiu su epocha nesusijusiu terminu pasidarė humanizmas

,,humanizmu vadiname istoriškai susiklosčiusią visuomeninės minties kryptį, kuri aukština ir žadina kūrybinius žmogaus privalumus, gina asmens laisvę, skatina visuomeniniuose santykiuose kovą dėl bendražmogiškų dorovės principų. Ir štai koks paradoksas: už humanizmą kaip didelę žmonių bendravimo vertybę stoja ne tik išnaudojamieji ir engiamieji, bet ir jų valdovai. Viešpataujančiosios klasės arba jų viršūnės, esančios kapitalistinių valstybių valdžioje, savo biurokratines, despotiškas, fiziniu ir dvasiniu smurtu pagrįstas priemones skelbia humaniškomis, nes jos tarnaujančios ne individų užgaidoms ir jų aistroms, o tautų kultūrai ir liaudies gerovei. Atrodo, kad humanizmą drauge su laisve ir demokratija gina visi, neišskiriant nė vergvaldžių.

Individo santykius su visuomene didžiąja dalimi lemia viešpataujančios socialinės jėgos. Jos formuoja visuomeninę sąmonę, slopina ir tvarko žmogaus instinktus, prigimties potraukius, transformuoja dorovę, o tas jėgas atitinkanti valdžios politika stengiasi piliečius auklėti propaguodama vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, grindžiamą ideologija.

Humanizmas – renesanso laikų pasaulėžiūra. Tai vaisius epochos, turinčios savo pradžią ir pabaigą, tačiau jis drauge su epocha neišnyko. Jį paveldi arba bent stengiasi paveldėti kitų epochų žmonės.

Renesansas europos kultūros istorijoje buvo nauja epocha, pakeitusi senąją viduramžių kultūrą. Šis pokytis buvo audringas, jis palietė visas sudedamąsias kultūros dalis.

Renesanso sąvoką sukūrė gimstančios buržuazinės visuomenės ideologai.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 15 puslapių (5381 žodis)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Renesanso asmenybės. Renesanso epocha Lietuvoje
    8 - 3 balsai (-ų)
Renesanso asmenybės. Renesanso epocha Lietuvoje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/renesanso-asmenybes-renesanso-epocha-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:57