Renesanso filosofija


Filosofijos skaidrės. Viduramžių. Šv. Aurelijus Augustinas (354-430). Iliuminacijos teorija. Ką dar, be vidinių išgyvenimų, protas geriausiai pažįsta. Malonės teorija. Apšvietimas (iliuminacija) Augustino traktuojamas kaip antgamtinis faktas, kaip malonės dalykas. Dievo samprata. Remdamasis apriorinio idėjų pažinimo prielaida. Sielos samprata. Siela yra savarankiška substancija. Laiko samprata. Žmogus yra esybė, kuri įtraukta į laiko gniaužtų suspaustą žemiškąjį gyvenimą. Eriugena (apie 810-apie 877). Tikroji Dievo prigimtis, anot Eriugenos. Sukūrimo teorija (Būties manifestacijos stadijos). Predestinacijos (nulemtumo) teorija. Šv. Tomas Akvinietis (apie 1225-1274). Universalijos yra trijų. Pažinimas. Filosofija prasideda, apmąstant objektyvią daikto sandarą, pasaulį ir jo struktūrą. Dievas. 5 Dievo buvimo įrodymai. Dievo buvimo pajauta glūdi žmogaus prigimtyje. Renesanso. Tobuliausiu žmogų supančios pasaulio įvairovės pažinimo instrumentu skelbiama žmogaus akis.  . 6. 2. Giordano Bruno (1548 – 1600). Francis Baconas (1561-1626). Kodėl, ieškodamas tiesos, žmogus taip dažnai suklysta. Stabų teorija. Beikonas išskiria keturis proto suklydimų — juos vadina stabais — tipus. Turgaus stabai — trečiojo tipo suklydimų — šaltinis yra kalba. Indukcijos metodas. Indukcija, anot Beikono, yra geriausias tiesos pažinimo metodas.


V. VIDURAMŽIŲ FILOSOFIJA 5.1. Šv. Aurelijus Augustinas. 5.2. Eriugena. 5.3. Šv. Tomas Akvinietis.

Iliuminacijos teorija. Ką dar, be vidinių išgyvenimų, protas geriausiai pažįsta?Anot Augustino, protas dar pažįsta amžinąsias tiesas. Tačiau ribotas žmogaus protas negali sukurti amžinųjų tiesų: jis tik gali amžinąsias tiesas pažinti tiesiogiai, netarpininkaujant kūnui ir juslėms.Amžinosios tiesos yra objektyviai egzistuojančių amžinųjų tiesų atspindys mąstyme.Amžinai egzistuoja tik Dievas, todėl ir amžinosios tiesos yra tik Dievo savastis, jos yra dieviškosios idėjos.Siela pažįsta tiesą tik dėl to, kad egzistuoja Dievas ir perteikia jai savas idėjas.Pažinimą, kurio tuščiai siekiame prigimtinėmis savo proto galiomis, Dievas suteikia sielai apšvietimo (illuminatio) būdu. Šią teoriją vėliau imta vadinti iliuminizmu. Protas, šiuo požiūriu, mato tiesą tiesiogiai, kaip akys mato daiktus. Protinis pažinimas yra intuityvaus pobūdžio, protas tiesą įžvelgia tiesiogiai, nesamprotaudamas: intuicijos, kontempliacijos akto metu.

Malonės teorija. Apšvietimas (iliuminacija) Augustino traktuojamas kaip antgamtinis faktas, kaip malonės dalykas. Akcentuodamas apšvietimą ir malonę, Augustinas padėjo pamatus savitam krikščioniškajam misticizmui. Tiesa glūdi žmoguje, tačiau ne jis yra jos šaltinis. Žmogus tiesą gavo iš Dievo. Ne tik tiesa, bet ir išganymas nėra žmogaus nuopelnas. Kad žmogus pelnytų išganymą, nepakanka dorai gyventi ir veržtis į Dievą. Žmogus negali varžyti Dievo laisvės ir trokšti atlygio už dorus poelgius ar pavyzdingą gyvenseną. Darydamas sprendimus, Dievas yra absoliučiai laisvas, jis nėra įpareigotas teikti dovanas. Bet jeigu jis, būdamas gailestingas, tokias dovanas teikia, tai visada yra išskirtinis ir nebūtinas aktas, priklausantis tik nuo jo malonės. Tik malonė atveria žmogui rojaus vartus, nes niekas kitas nebus išganytas, išskyrus tą, kurį Dievas panorės išganyti. Malonė nėra žmogaus nuopelnas, ji yra tik jo šansas. Kiekvieno individo elgesys ir visi jo veiksmai visada priklauso nuo to, ar jis susilaukė malonės, ar ne — tai lemia žmogaus likimą, kurio jis pats negali pakeisti.

Renesanso filosofija. (2014 m. Gruodžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/renesanso-filosofija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 03:02