Renesanso filosofijos apžvalga. Patriotinė ir socialinė filosofija. N.Makiavelis
Renesanso filosofija. N.makiavelis socialine filosofija. Politine filosofija makiavelis. Gamtos filosofijos konspektas. Renesansas ir asmenybės. Renesanso gamtos filosofijos problema. Renesansas filosofija. Renesanso filosofija makiavelis.
Įvadas. Atgimimo laikotarpio ypatybės. Filosofija ir religija. Atgimimo filosofijos šaukliai. Šešios atgimimo filosofijos tendencijos. Renesansas ir humanizmas. Renesanso socialinė filosofija. Niccolo machivelli. Politinės veiklos samprata nikolo makiavelio veikaluose. Niccolo machivelli kūryba. Išvados. Literatūra.
Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis išminties meilę žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija).
Filosofijos istorija skirstoma į tam tikrus etapus, kuriems būdinga kuri nors pagrindinė mąstymo kryptis: rytų filosofija (indijos, kinijos, islamo filosofija), antika (graikų filosofija, kuri skirstoma į priešsokratinę filosofiją, sokrato, ksenofonto, platono, aristotelio filosofijas bei helenistinę filosofiją), viduramžių filosofija, renesanso filosofija, ankstyvieji naujieji laikai, švietimas, xix a. Filosofija ir xx amžius.
Renesansas - europos istorijos laikotarpis (xiv - xvi amžius), kuriam būdingas atsigręžimas į antikos kultūros bei meno tradicijas, humanistinė pasaulėžiūra, mokslo suklestėjimas. Renesansas – tai ne tik prometėjiškos, laisvos, įvairiapusės asmenybės iškilimo epocha, bet ir gamtos mokslų didžiųjų atsiradimų laikai, kai žmogaus filosofija yra glaudžiai susijusi su gamtos filosofija (natūrfilosofija). Renesanso žmogus gangreit suprato, ką reiškia persiorientavimas nuo dievo į save: tai reiškė pirmasis naujųjų amžių istorijos laikotarpis paprastai vadinamas renesansu, arba atgimimu. Kadangi tai buvo dviejų didžiųjų epochų paribys, brandinęs pasaulietinį nusistatymą po to, kai ištisus keliolika šimtmečių protus buvo užvaldę ano pasaulio uždaviniai, jo sukurta kultūra turėjo ypatingų bruožų. Atgimimo filosofija buvo tipiška tos kultūros išraiška.
Pirmiausia ji troško nutraukti visus ryšius su praeitimi, su kuria pati buvo tiesiogiai susijusi. Štai iš kur jos poleminis tonas. Daugelio atgimimo filosofų gyvenimas praėjo kovojant su scholastika, ir jų mokslinis indėlis taip ir liko negatyvaus turinio. Atgimimas poleminiame įkarštyje smerkė scholastiką be jokių išlygų, nors paskutiniu laikotarpiu ji jau skelbė panašias kaip ir naujieji amžiai idėjas. Daugelis xiv amžiuje scholastikos sukurtų idėjų xv amžiuje buvo pateikiamos kaip scholastiką įveikusios idėjos; xiv amžius stengėsi nuslėpti savo atotrūkį nuo tradicijos, o xv amžius sąmoningai jį perdėjo. Šių atgimimo pastangų silpnybė buvo ta, kad kovotojai prieš tradiciją patys nesugebėjo jos atsikratyti.
2010 m.




5.00
Microsoft Word
205 KB
205 KB
17 puslapiai
Naujausi
Kas yra filosofija ir ko ji verta
Girnius Laisve ir likimas analizė
Bibliotekos reikšmė žmogui
Filmas Plačiai užmerktos akys. Kodėl erotinės svajos vos nesugriovė dviejų žmonių meilės?
Kas yra laimė pagal Aristotelį?
Gyvenimo prasmė
Mokslas kaip žinios, išvedamos iš patyrimo faktų.
Filosofijos pagrindai
Kas yra filosofija? Filosofijos ir religijos skirtumai
Platono valstybės modelis ir šiuolaikinė valstybė
Kas yra filosofija esė
Egzistencinė filosofija keliamos problemos ir jų sprendimai

Panašūs referatai