Referatai ir kursiniai jums!

Renesanso filosofijos apžvalga. Patriotinė ir socialinė filosofija. N.Makiavelis


Renesanso filosofija. N.makiavelis socialine filosofija. Politine filosofija makiavelis. Gamtos filosofijos konspektas. Renesansas ir asmenybės. Renesanso gamtos filosofijos problema. Renesansas filosofija. Renesanso filosofija makiavelis.

Įvadas. Atgimimo laikotarpio ypatybės. Filosofija ir religija. Atgimimo filosofijos šaukliai. Šešios atgimimo filosofijos tendencijos. Renesansas ir humanizmas. Renesanso socialinė filosofija. Niccolo machivelli. Politinės veiklos samprata nikolo makiavelio veikaluose. Niccolo machivelli kūryba. Išvados. Literatūra.

Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis išminties meilę žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija).
Filosofijos istorija skirstoma į tam tikrus etapus, kuriems būdinga kuri nors pagrindinė mąstymo kryptis: rytų filosofija (indijos, kinijos, islamo filosofija), antika (graikų filosofija, kuri skirstoma į priešsokratinę filosofiją, sokrato, ksenofonto, platono, aristotelio filosofijas bei helenistinę filosofiją), viduramžių filosofija, renesanso filosofija, ankstyvieji naujieji laikai, švietimas, xix a. Filosofija ir xx amžius.
Renesansas - europos istorijos laikotarpis (xiv - xvi amžius), kuriam būdingas atsigręžimas į antikos kultūros bei meno tradicijas, humanistinė pasaulėžiūra, mokslo suklestėjimas. Renesansas – tai ne tik prometėjiškos, laisvos, įvairiapusės asmenybės iškilimo epocha, bet ir gamtos mokslų didžiųjų atsiradimų laikai, kai žmogaus filosofija yra glaudžiai susijusi su gamtos filosofija (natūrfilosofija). Renesanso žmogus gangreit suprato, ką reiškia persiorientavimas nuo dievo į save: tai reiškė pirmasis naujųjų amžių istorijos laiko­tarpis paprastai vadinamas renesansu, arba atgimimu. Kadangi tai buvo dviejų di­džiųjų epochų paribys, brandinęs pasaulietinį nusistatymą po to, kai ištisus kelio­lika šimtmečių protus buvo užvaldę ano pasaulio uždaviniai, jo sukurta kultūra tu­rėjo ypatingų bruožų. Atgimimo filosofija buvo tipiška tos kultūros išraiška.
Pirmiausia ji troško nutraukti visus ryšius su praeitimi, su kuria pati buvo tie­siogiai susijusi. Štai iš kur jos poleminis tonas. Daugelio atgimimo filosofų gyve­nimas praėjo kovojant su scholastika, ir jų mokslinis indėlis taip ir liko negatyvaus turinio. Atgimimas poleminiame įkarštyje smerkė scholastiką be jokių išlygų, nors paskutiniu laikotarpiu ji jau skelbė panašias kaip ir naujieji amžiai idėjas. Dau­gelis xiv amžiuje scholastikos sukurtų idėjų xv amžiuje buvo pateikiamos kaip scholastiką įveikusios idėjos; xiv amžius stengėsi nuslėpti savo atotrūkį nuo tra­dicijos, o xv amžius sąmoningai jį perdėjo. Šių atgimimo pastangų silpnybė buvo ta, kad kovotojai prieš tradiciją patys nesugebėjo jos atsikratyti.
Referatai
2010 m.
 5.00
Microsoft Word 205 KB
17 puslapiai

© 2010 - 2011 mokslobaze.lt