Renesanso menai

Aprašymas
Renesansas. Įvadas. Esminiai renesaso bruožai. Klasikinio meno atkūrimas. Individualizmas. Humanizmas. Renesanso menai. Tapyba. Skulptūra. Architektūra. Renesanso palikimas. Renesansas, 14-to - 16-to amžių literatūrinis ir kultūrinis judėjimas. Jis užsimezgė Italijoje, o vėliau išsiplėtė į Vokietiją, prancūziją, Angliją ir kitas Europos šalis. Veikėjai studijavo dižiasias Graikos ir Romos civilizacijas ir priėjo išvados, kad jų pačių kultūriniai pasiekimai konkuruoja su senesnių kultūrų pasiekimais. Jų mastymo kryptį taip pat paveikė humanizmo konsepcijos, kurios išryškina individualybės reikšmę. Renesanso humanistai tikėjo, kad įmanoma patobulinti visuomenę auklėjant juos klasikiniais metodais. Šių mokymų pagrindas buvo senovinių tekstų analizavimas ir pridėta naujų mokomų dalykų, tokių kaip poezija, istorija, retorika ir moralinė filosofija. Pats žodis Renesansas reiškia „atgimimą“. Šio atgimimo idėja buvo tikėjimas kad Europa po daugelio šimtmečių iš naujo atrado Graikų ir Romėnų kultūrų pranašumus, kurie ankščiau buvo laikomi nederamais.

Ištrauka
Renesansas, 14-to - 16-to amžių literatūrinis ir kultūrinis judėjimas.
Pats žodis renesansas reiškia atgimimą . Šio atgimimo idėja buvo tikėjimas kad europa po daugelio šimtmečių ividuramžiais buvo kilęs gyvas susidomėjimas klasikine literatūra, ypač lotynų ir lotyniškų raštų vertimai į graikų kalbą. Tačiau tada tokį susidomėjimą rodė tik išprusę teologai, filosofai ir rašytojai. Visiška priešingybe tapo renesansas, kai įvairių socialinių luomų žmonės – nuo karalių ir kilmingųjų iki prekybininkų ir kareivių – studijavo klasikinę literatūrą ir meną. Nelyginant su raštingais viduramžių mąstytojais šie žmonės mokėsi savo malonumui ir gretai išplėtojo ankstyvasias idėjas iki šiuolaikiškesnių darbų. Viduramžių literatūra tarnavo tik konkrečiam tikslurenesanse ryškiais tapo unikalūs asmenybės talentai ir potencialas. Asmeninio pripažinimo suvokimas tapo daug labiau išvystytas nei viduramžiais. Renesanso kūrėjai vertindami pagarsėjimą ir pasaulinę šlovę pradėjo pasirašinėti savo darbus.
Renesanse didelis dėmesys buvo skiriamas asmeniško potencialo ir išsilavinimo ugdimui. Ugdimo tikslas buvo bendras individualių talentų lavinimas visose intelektualiniose ir mokslo srityse nuo studijų iki mokslo, nuo sonetų rašymo iki sporto ir karo meno. Buvo tikima, kad idpagrindinis renesanso intelektualinis judėjimas buvo humanizmas – filosofija paremta idėja, kad žmogus yra mąstanti būtybė. Ji išryškino atskiro individo orumą ir vertę. Šis žmogiškų savybių pabrėžimas daugelyje vietų buvo renesanso vystimosi pagrindas. Humanistinės disciplinos savyje apėmė gramatiką, retoriką istoriją poeziją ir etiką. Šie dalykai buvo mokomi kiek tai buvo įmanoma iš klasikinių tekstų originalo kalba. Humanistinis mokymas tiesiogiai konfliktavo su tradicinėmis, daugiau studijomis paremtomis įdėjomis. Studijinio mokymo pagrindas buvo logika, metafizika, natūralioji filosofija (mokslas) ir realybės prigimtis.
Renesanso humanizmas buvo sudėtingas, tačiau su keliais bendrais požymiais, kurie siekė toliau nei įprastas tikėjimas kad žmoniją ir visuomenę galima gerinti per naujus, klasika paremtus, mokslus. Šios įdėjos buvo įvairiai naudojamos priklausomai nuo to kokiai sričiai jos buvo reikalingos.

Kategorija Menai Menų referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2010 m.

Reitingas