Renesanso menas Italijoje


Istorijos referatas. Įžanga. Perėjimas iš tradicijų į naujoves. Činkvečentas ir trys didieji to meto dailinikai. Išvados. Literatūros sąrašas.


XV a. pradžios Italijos atradimai nuvilnijo per visą Europą. Tiek meninkus, tiek meno globėjus sužavėjo naujoji idėja, kad menas gali būti ne tik Šventojo Rašto iliustracija, bet tapti veidrodžiu, kuriame atsispindi realus pasaulis.Turbūt labiausiai tiesiogine šios didelės meno revoliucijos išdava buvo visur prasidėję gausūs meninkų eksperimentai, naujų stulbinančių efektų paieškos. Ši nuotykių troškimo dvasia, pagavusi XV a. meną, reiškia tikrą atotrūkį nuo viduramžių. Į vieną šio atotrūkio rezultatą reikėtų atklreipti demėsį pirmučiausia. Maždaug ligi XV a. visose Europos šalyse menas plėtojosi panašia linkme. Prisiminkime, kad to meto gotikos tapytojų ir skulptorių stilius buvo žinomas tarptautinio stiliaus vardu, nes žymiųjų Prancūzijos ir Italijos, Vokietijos ir Burgundijos dailininkų tikslai buvo labai panašūs. Žinoma visais viduramžių laikotarpiais buvo tatutinių skirtumų; prisiminkime kokios skirtingos XIII a. buvo Prancūzija ir Italija, tačiau apskritai tie skirtumai nedaug ką lėmė. Tokia padėtis buvo ne tik meno, bet ir mokslo bei politikos srityse. Vidurmžiais visi išsimokslinę žmonės kalbėjo ir rašė lotyniškai ir per daug nesirūpino, ar jiems tenka dėstyti Paryžiaus, Paduvos ar Oksfordo universitete. To meto kilminguosius vienijo riteriškumo idėjos; jų ištikimybė savo karaliui ar feodalui valdytojui nereiškė, kad jie save laikė kokios nors tautos gynėjais. Į viduramžių pabaigą visa tai keitėsi – mat miestai su jų amatininkai ir pirkliais tolydžio daresni svarbesni už baronų pilis. Pirkliai kalbėjo savo gimtąja kalba ir vieningai stodavo prieš bet kokį svetimšalį varžovą ar įsibrovėlį. Kiekvienas miestas didžiavosi savo padėtimi ir privilegijomis prekybos ir gamybos srityje ir pavydžiai jas saugojo. Viduramžiais geras meistras keliaudavo iš vienų statybų į kitas, jį rekomenduodavo vienas vienuolynas kitam, bet mažai kas tepasiteiraudavo, kokios tas menininkas tautybės. Bet vos tik miestai įgijo daugiau reikšmės, dailinkai, kaip ir kiti amatininkai, susijungė į cechus. Tie cechai daugeliu atžvilgių buvo panašūs į mūsų profesines sąjungas. Jų užduotis buvo saugoti savo narių teisės ir pareigas, garantuoti saugią rinką jų produkcijai. Norėdamas tapti cecho nariu, dailinkas turėdavo įrodyti, kad jis gali padaryti tam tikrus darbus, kad iš tiesų yra to amato meistras. Tada jam būdavo leidžiama atidaryti dirbtuvę, samdytis mokinių, imti užsakymus, tapyti altorius ar portretus, dekoruoti spintas, vėliavas, herbus ar atlikti kitus panašius darbus.Tokie cechai ir bendrijos paprastai būdavo turtingi, jų nuomonės paisydavo miesto valdžia, jie ne tik prisidėdavo prie jo gėrovės, bet taip pat stengdavosi kaip įmanydami jį gražinti. Florencijoje ir kitur cechai – auksakalių,vilnos apdirbėjų, ginklininkų ir kiti – skirdavo dalį savo fondų bažnyčios, cecho susirinkimų, namų statybai arba duodavo pinigų altoriui ar koplyčiai. Taigi jie daug pasitarnavo menui. Kita vertus, jie labai rūpestingai gynė savo narių interesus, todėl bet kokiam svetimšaliuidailinkui būdavo sunku fauti darbo ar apsigyventi šalia jų. Tik patiems geriausiems dailinkams kartais pavykdavo pralaužti šį pasipriešinimą ir keliauti taip pat laisvai kaip didžiųjų katedrų statybos laikais.Šie pasikeitimai pakreipė ir visą mano raidos vagą – dėl miestų augimo tarptautinis stilius buvo turbūt paskutinis visuotinis Europos stilius, bent jau ligi XX a. XV amžiuje atsirado daugybė įvairių mokyklų – beveik kiekvienas didesnis ar mažesnis Italijos, Flandrijos ar Vokietijos miestas turėjo savo „tapybos mokyklą“. Žodis „mokykla“ šiuo atveju gali mus gerokai suklaidinti. Tais laikais nebuvo dailės mokyklų, kur jaunuoliai būtų lankę pamokas. Jei koks berniukas nuspręsdavo tapti dailinku, jo tėvas atiduodavo jį dar vaiką, vienam žymesniųjų miesto meistrų. Paprastai mokinys gyvendavo pas tą meistrą ir, kai reikėdavo, patarnaudavo jo šeimai, kaip įmanydamas stengėsi būti naudingas.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • 13 puslapių (4376 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Renesanso menas Italijoje
    10 - 9 balsai (-ų)
Renesanso menas Italijoje. (2015 m. Kovo 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/renesanso-menas-italijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:15