Renesanso plitimas ir ypatybės


Renesanso ypatybes europoje. Renesanso menas referatas. Renesanso meno bruožai referatas.

Istorijos referatas. Renesanso plitimas ir ypatybės. Renesanso meno mecenatai ir kūrėjai. Architektūra. Miestai. Gynybinės rezidencinės pilys. Rūmai ir gyvenamieji namai. Rūmai. Miestiečių namai. Interjerai. Visuomeniniai pastatai. Kulto architektūra. Vaizduojamoji dailė. Skulptūra. Tapyba. Grafika. Taikomoji dekoratyvinė dailė. Metalo dirbiniai. Medžio dirbiniai. Dailioji keramika. Stiklo dirbiniai. Dailioji tekstilė. Drabužiai. Knygų įrišimas. Santrumpa. Literatūra.


Renesanso menas Lietuvą, kaip ir kai kurias kitas vidurio europos šalis, pasiekė xvi a. Pr. Jį skatino Lietuvos ekonominis stiprėjimas ir naujos humanistinės idėjos, einančios iš tų europos šalių, su kuriomis buvo palaikomi intensyvūs ekonominiai bei politiniai ryšiai, kurių augantys miestai reikalavo žemės ūkio produktų ir miško gėrybių. Ekonominiam stiprėjimui ir feodalų pajamoms turėjo reikšmės padidėjęs valstiečių baudžiavinis išnaudojimas, įteisintas 1557 m. Žygimanto augusto valakų reforma. Nemažai pajamų teikė ir miestai, todėl didikai feodalai rūpinosi jų augimu: plėtė amatus, skatino didesnę jų specializaciją, taip pat produkcijos kokybę bei dailės amatų estetinį brendimą. Prekiaudami vietoje ir su užsieniu žemdirbių ir amatininkų gaminiais, turtėjo miestų pirkliai. Neapsieita ir be sunkumų. Valstiečių priešinimasis, bajorijos nepasitenkinimas ir ypač karai su maskva ir totoriais alino feodalinę valstybę, stabdė jos kultūros nuoseklią plėtotę ir privedė prie Lietuvos ir lenkijos unijos (1569), sukėlusios ekonominį ir politinį smukimą.

Kultūrinius ryšius plėtė feodalinės diduomenės kelionės po europos feodalų dvarus, gilesnis susipažinimas su užsienio tautų buitimi ir papročiais. Didikai, turtingi pirkliai ir amatininkai savo vaikus siuntė mokytis į prahos, bolonijos, sienos, leipcigo, vitenbergo universitetus, kur jie susipažindavo su humanizmo ir renesanso kultūra, o vėliau ir su reformacija. Tai matydama, smulkioji bajorija ir miestiečiai reikalavo mokyklų savame krašte. Renesanso kultūros įtakai turėjo žygimanto augusto 1568 m. Liepos 10 d. Leidimu įsteigta vilniaus kolegija, kuri tų pačių metų rudenį vilniaus vyskupo valerijono protasevičiaus rūpesčiu pradėjo veikti.

Lietuvoje renesanso kultūra plito ne tik sostinėje vilniuje, bet ir feodalų pilyse. Kai kurie didikai (goštautai, radvilos, sapiegos), vyskupai (povilas alšėniškis, vaclovas virbickas), net vienas kitas miestietis (s. Lebedys) kolekcionavo vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinius, meniškus ginklus, rankraščius, miniatiūras, komplektavo bibliotekas.

Lietuvoje xv a. Pab. – xvi a. Pr. Drauge su klasinių prieštaravimų stiprėjimu, su valdančiųjų sluoksnių globojamo meno dideliu sueuropėjimu, reikalavusiu naujos meninės orientacijos, kuri neatitiko liaudies estetinio suvokimo, kilo reikalas kurti savajai liaudies sferai skirtą meną. To meto liaudies meno kūrinių neišliko, tačiau jis, matyt, buvo profesionaliojo meno veikiamas, o savo ruožtu veikė ir profesionalųjį meną.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 38 puslapiai (6421 žodis)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 168 KB
  • Renesanso plitimas ir ypatybės
    9 - 2 balsai (-ų)
Renesanso plitimas ir ypatybės. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/renesanso-plitimas-ir-ypatybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:56