Rentgenas referatas


Medicinos referatas. Įvadas. Rentgeno nauda ir rizika. Rentgeno istorija. Rentgeno spindulių savybės. Radioaktyvumas. Rentgenas – ir naudingas, ir pavojingas. Rentgeno nauda. Rentgeno žala. Rentgeno saugos priemonės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Priklausomai nuo branduolio savybių, skilimo metu gali susidaryti įvairios jonizuojančios spinduliuotės rūšys (tipai): alfa, beta, beta, gama ir neutronų spinduliuotė (atskirais atvejais branduolys gali išspinduliuoti protonus ir kitas elementariąsias daleles arba suskilti į skeveldras).

Svarbiausia radiacinės saugos taisyklė: reikia taikyti tokį metodą, kad apšvita būtų kiek įmanoma mažesnė, ligonis kuo mažiau būtų apšvitintas. Viso pasaulio radiologai vadovaujasi šiuo ALARA principu (angl. As Low As Reasonably Achievable – tokia maža apšvita, kokią įmanoma pasiekti).

Atliekant kompiuterinę tomografiją jonizuojančiąja spinduliuote ir kompiuterine įranga sukuriami trimačiai žmogaus kūno vaizdai pasluoksniui. Šiuo diagnostiniu metodu tiksliai nustatomos ir įvertinamos pilvo srities ligos, pavojingi vidaus organų sužalojimai patyrus traumą, aptinkamas krešulys plaučių arterijoje, insultas, galvos smegenų traumos ir kt. Kompiuterinė tomografija pagerino ir vėžio diagnostiką.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Rožinską B., Lapinską V. Rentgeno ir radžio spindulių biologinio poveikio pasekmės. Medicinos teorija ir praktika, 2007.

Jonizuojančiosios apšvitos ligoniai gauna ir atliekant rentgenoskopijos tyrimus. Jais, stebint monitoriaus ekrane, tiriama, kaip dirba atskiri žmogaus organai. Jei, pavyzdžiui, užklumpa miokardo infarktas, žmogui atliekama angiografinė procedūra: leidžiant į kraujagysles kontrastinės medžiagos žiūrima, kuri vainikinė kraujagyslė yra susiaurėjusi ir, jei tik yra galimybė, ji iš karto praplečiama. Visas šis procesas kontroliuojamas veikiant rentgeno spinduliais: pacientas yra šviečiamas visos procedūros metu, todėl apšvitos gauna dar daugiau nei darant kompiuterinę tomografiją. Kai žmogų ištinka infarktas, jei tik yra galimybė, norint patikslinti pakitimų apimtį ir vietą, būtina daryti angiografinę procedūrą.

Nuo apšvitos gali nukentėti ir medikai. Kenkia ne tik patys rentgeno spinduliai, bet ir darbas jonizuojančioje aplinkoje. Kai XIX a. pabaigoje buvo atrasti rentgeno spinduliai, rentgenologai iš pradžių nežinojo apie jų žalingą poveikį. Svarbiausi apsaugos principai buvo sukurti per pirmąjį rentgeno spindulių naudojimo dešimtmetį, tačiau ne visada jų laikytasi. Pirmieji rentgenologai savo rankas kišdavo po rentgeno spinduliais prieš kiekvieną procedūrą nustatydami vaizdo kokybę, rentgeno vamzdžio veikimo parametrus. Pirmieji rentgeno spindulių neigiamo poveikio faktai buvo užfiksuoti dar 1896-aisiais. Tuo metu paskelbta nemažai darbų apie rentgeno spindulių žalą.

Rentgenas gali būti labai pavojingas ir šiais laikais, jei nesilaikoma darbo saugos reikalavimų. Anksčiau, kai medikai dar dirbo su senos kartos rentgeno aparatais, neišvengiamai patirdavo tam tikrą apšvitą, nes turėdavo būti tame pačiame kabinete kaip ir pacientai. Dabar tobulėjant rentgeno aparatūrai radiologo, atliekančio rentgenoskopines procedūras, apšvita kur kas mažesnė. Darant rentgeno nuotraukas medikas būna kitoje patalpoje, viską stebi per monitorių ir rentgeno spindulių poveikio nepatiria.

Rožinskas B., Lapinskas V. Rentgeno ir radžio spindulių biologinio poveikio pasekmės. Medicinos teorija ir praktika. Vilnius, 2007, Nr.2.

  • Medicina Referatai
  • 2013 m.
  • 16 puslapių (4534 žodžiai)
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 172 KB
  • Rentgenas referatas
    10 - 4 balsai (-ų)
Rentgenas referatas. (2013 m. Gruodžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/rentgenas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:25