Reumatiodinis artritas ir vilkligė


Riaumatinis artritas. Riaumatines ligos. Riaumatinis. Sanariu ankiloze. Antigenai ir antikuniai referatas. Reumatoidinis artritas kursinis darbas. Reumatoidinis artritas kineziterapija kursinis. Reumatiodinis poliartritas kineziterapija. Reumatiodinis faktorius. Sanariu ligos antigenas.

Medicinos referatas. Riaumatinis artritas ir vilkligė. Reumatiodinis artritas. Vilkligė. Lyginant ra ir srv. Reumatoidinis artritas - ilgai trunkanti, lėtinė uždegiminė autoimuninės kilmės liga. Ši liga gali pakenkti daugeliui kūno sąnarių, periartikuliniams (aplink sąnarį esantiems) audiniams, vidaus organams, akims, kraujagyslėms. Etiologija neaiski. Manoma, kad kaip ir reumatai, įtakos turi streptokokines infekcijos židiniai, galbūt ir stafilokokai bei kiti mikrobai, nes, tiriant sergančius reumatiodiniu artritu ligonius, aptinkama antikūnų prieš juos. Galvojama, kad ligą gali sukelti virusai bei mikroplazmos. Dabar vis didesnis vaidmuo skiriamas epsteino – baro virusui ir jersenijoms. Patogenezė taip pat neaiski, ypač jos pirmosios grandys. Manoma, kad svarbiausios dvi faktorių grupės – vietiniai ir bendriniai. Pirmajai grupei priklauso faktoriai, žalojantys sąnarių audinius, - tai jų atšaldymas, o galbūt ir mikrobinis pažeidimas. Antrajai faktorių grupei priskiriama imuninio atsako sutrikimas.


Reumatoidinis artritas - ilgai trunkanti, lėtinė uždegiminė autoimuninės kilmės liga.

Etiologija neaiski.

Patogenezė taip pat neaiski, ypač jos pirmosios grandys. Mikroorganizmai (galimai neišaiškintas antigenas) gali aktivuoti imunokompetentinę sistemą ir, kai yra genetinis polinkis, susiformuoja autoimuninis atsakas. Gaminasi antriniai antikunai prieš kolageną, proteoglikanus, kremzlės glikozaminglinus, leukocitų branduolius ir net prieš pasigaminusį anksčiau autologinį imunoglobuliną. Sudėtingi imuniniai kompleksai agreguojasi su imunoglobalinu, kurie imunokompetentinių ląstelių vėliau atpažystami kaip autoantigenai. Pamažu gaminasi antros, trečios ir tolesnes eilės makroglobulinai prieš pirminių imunoglobulinų determinantes, kurios ir toliau vertinamos kaip antigenas.

Makroglobulininis antikūnas vadinamas reumatiodiniu faktoriumi. Lygrečiai susidaro disproporcija tarp t limfocitų subpopuliacijų. Kadangi trūksta t limfocitų supresurių, humoralinis atsakas yra labai aktyvus. Kaupdamiesi ant įvairių ląstelių ir audinių membranų, imuniniai kompleksai fiksuoja aktyvuotą komplementą, kuris indikuoja uždegimą. Vykstant uždegimui, pažeidžiami sinoviocitai, o susiformavusi uždelsto tipo hipererginė reakcija dar labiau pažeidžia sinoviją. Vadinamasis sinovitas daugiausia atspindi specifines ląstelines imunines reakcijas. Žuvusių sinoviocitų hidrolazės ir uždegimo zonos mikrocirkuliaciniai sutrikimai sukelia subsinovinio sluoksnio ir sąnarių capsules kolageno skaidulų dezorganaciją. Kartu vyksta regeneracinė sinoviocitų profialaciją, ypač sinoviocitų b, kurie gaminą kolageną.

Komplikacijos ir mirties priežastys. Iš komplikacijų paminėta sąnarių deformacija, išnirimas, fibrozinės ir kaulinės ankilozės bei osteoporozė, bendrinė amiloidozė. Dažniausia mirties priežstis yra inkstų nepakankamumas dėl aminoloidozės. Be to, ligoniai gali mirti nuo endoinfencinių komplikacijų: bronchopneumonijos, interkuliantinių ligų, ypač suaktyvejusios tuberkuliozės.

  • Medicina Referatai
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (735 žodžiai)
  • Kolegija
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 10 KB
  • Reumatiodinis artritas ir vilkligė
    8 - 3 balsai (-ų)
Reumatiodinis artritas ir vilkligė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/reumatiodinis-artritas-ir-vilklige.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:47