Ribinių kaštų ir efektyvumo ryšys


Ekonomikos referatas. Įvadas. Ganybos kaštai. Alternatyvieji kaštai. Bendrieji, pastovieji ir kintamieji gamybos kaštai. Ribiniai kaštai. Griovimo kaštai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas: išsiaiškinti kas yra ribiniai kaštai ir kokiu būdu jie yra praktiškai pritaikomi.

Darbo objektas: ribiniai kaštai.

Pagrindiniai uždaviniai: išsiaiškinti, kas yra ribiniai kaštai; išsiaiškinti nuo ko priklauso šių kaštų dydis; išsiaiškinti kaip ribiniai kaštai veikia gamybą, bei kokią įtaką daro įmonės pelnui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad buhalteriai kaštus vertina kitaip nei ekonomistai, todėl ekonominiai kaštai nėra tapatūs buhalteriniams. Juos galima būtų apibūdinti kaip firmos pinigines išlaidas darbo užmokesčiui, palūkanoms, mokesčiams sumokėti, žaliavoms, kurui, įrenginiams pirkti ir pan. Kitaip jie dar vadinami aiškiais kaštais.

Trumpąjį gamybos laikotarpį galima apibūdinti kaip laiko tarpą, kurio metu bent vienas gamybos veiksnys negali būti keičiamas. Tas nekintamas veiksnys dažniausiai yra gamybinis pajėgumas, kurį trumpuoju laikotarpiu, pakeisti yra labai sunku. Todėl dažniausiai norėdama padidinti gaminamos produkcijos kiekį firma turi keisti kintamus gamybos veiksnius, pavyzdžiui darbą ir kapitalą.

Bendrieji trumpojo laikotarpio gamybos kaštai apibūdinami kaip gamybos veiksnių, sunaudotų bendrajam produktui pagaminti, alternatyviųjų kaštų suma. Jie skiriami į:

Pastovieji kaštai – tai ta bendrųjų gamybos kaštų dalis, kuri keičiantis gamybos apimčiai nekinta. Jie dažnai vadinami pridėtinėmis išlaidomis. Bendrieji pastovieji kaštai yra nepriklausomi nuo gamybos rezultatų dydžio. Kad ir kiek produktų vienetų būtų gaminama, dalis trumpojo laikotarpio kaštų nekinta. Jie būna ir tada, kai produkcija iš viso negaminama.

Ribiniai kaštai dažniausiai žymimi MC ir skaičiuojami pagal formulę:

Kai kurie verslininkai aiškina, kad stichinės nelaimės, pavyzdžiui, potvyniai, uraganai, žemės drebėjimai, ir karai skatina verslą, nes sugriautų regionų atstatymas, o karo atveju – ir amunicijos bei karinės technikos ar kitokios įrangos gamyba garantuoja darbą gausybei žmonių. Tačiau realiųjų (alternatyviųjų) karo kaštų įvertinimas labai greitai paneigia šį klaidingą argumentavimą.

Karo kaštai – tai ne kainos, sumokėtos už sprogmenis, šautuvus, tankus, laivus, lėktuvus ir taip toliau, bet alternatyvios prekės, kurios galėjo būti pagamintos iš sunaudotų išteklių.

Taigi jei valstybės ekonominiai ištekliai nebūtų sunaudoti ginklams ir amunicijai gaminti, tai jie galėtų būti naudojami tautos gerovei kelti, pavyzdžiui, statyti gražius, patogius namus gyvenantiems lūšnose arba naujas vaikų įstaigas, mokyklas, universitetus, ligonines, namus seneliams, poilsio ir sveikatingumo zonas, kultūros centrus ir panašiai.

Kai valstybė ima kariauti, tai ir esamoji karta, ir jos palikuonys turi „kęsti“ realiuosius kaštus. Visuomenė netenka ne tik turėtų vertingų daiktų ir turto, bet ir būtinų jos gerovei ir pažangai prekių, kurias ji būtų galėjusi pagaminti iš išteklių, suvartotų ginklams ir karo reikmenims.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2431 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Ribinių kaštų ir efektyvumo ryšys
    10 - 9 balsai (-ų)
Ribinių kaštų ir efektyvumo ryšys. (2016 m. Sausio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/ribiniu-kastu-ir-efektyvumo-rysys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:27