Ribojimo pagrįstumo sąlygos laisvame prekių judėjime


Teisės referatas. Įvadas. Laisvas prekių judėjimas. Laisvo prekių judėjimo objektas. Muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai. Kiekybiniai apribojimai. Kiekybinių apribojimų tarp valstybių narių. L ygiaverčio poveikio priemonės. Kiekybiniai importo bei eksporto apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės. Ribojimo pagrįstumo sąlygos laisvame prekių judėjime. Komisijos direktyva 1969 m. gruodžio 22 d. dėl priemonių, turinčių kiekybiniams importo apribojimams lygiavertį poveikį, kurioms netaikomos kitos nuostatos, priimtos pagal Europos ekonominės bendrijos sutartį, panaikinimo(70/50/EEB). Ex parte Compassion in World Farming byla. Dasonville byla. Keck byla.


Laisvas prekių judėjimas užtikrinamas panaikinant muitus ir kiekybinius apribojimus, taip pat uždraudžiant muitams ir kiekybiniams apribojimams lygiavertį poveikį turinčias priemones. Siekiant padėti užbaigti kurti vidaus rinką, pradėtas taikyti abipusio pripažinimo principas, panaikintos fizinės ir techninės kliūtys ir vykdomos standartizavimo procedūros.

Šiame savarankiškame darbe kalbėsime apie ribojimo pagrįstumo sąlygas laisvame prekių judėjime.

Gilinsimės apei laisvą prekių judėjimą, laisvą prekių judėjimo objektą, muitus ir lygiaverčio poveiko mokėjimus, kiekybinius apribojimus, kiekybinių apribojimų tarp valstybių narių uždraudimą, lygiaverčio poviekio priemones, kiekybinius importo ir eksporto apribojimus ir lygiaverčio poviekio priemones.

Susipažinsime su teisės šaltiniais, kuriuos taikysime teismų praktikos analizėje. Analizuosime Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylas.

Šio darbo tikslas - susirasti reikalingus ES teisės aktus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylas, atlikti jų analizę, sugebėti įvardinti pateiktos temos problemą ir formuluoti analizės išvadas.

Laisvo prekių judėjimo normos nebus taikomos tais atvejais, kai tam tirki objektai tenkina prekės požymius, tačiau jų tiekimas yra šalutinis ar papildomas kitų sutarties laisvių įgyveninimo atžvilgiu. Loterijos bilietų, kurie tenkina prekės požymius, platinimas buvo pripažintas paslaugų teikimo laisvės, o ne laisvo prekių judėjimo objektu.

Trečiūjų šalių prekės, už kurias sumokėti importo muitai ir atlikti kiti muitinės formalumai, patekusios į laisvą vienos valstybėsn narės apyvartą turi btūi traktuojamos taip pat kaip ri iš Sąjungos kilusios prekės, todėl gali laisvai cirkuliuoti visoje Sąjungoje. Sutarties 28 str. 2 dalis įtvirtinta, kad importo ir eksporto muitų ir lygiaverčio poveikio mokėjimu atžvilgiu prekės sąvoka apima valstybių narių kilmės gaminius bei valstybėse narėse laisvoje apyvartoje esančius iš trečiųjų šalių įvežtus gaminius. Tokią pat apsaugą valstybėse narėse laisvoje apyvartoje esantiems iš trčiųjų šalių įvežtiems gaminiams Teismas suteikė ir vidaus mokesčių srityje. Kitaip tariant, visos laisvo prekių judėjimo normos taikomos ir gaminiams, įvežtiems iš trečiųjų šalių, jei jie yra laisvoje apyvartoje Sajungoje.

Muitas reiškia valstybės mokestį už importuojamas, vežamas tranzitu ar eksportuojamas prekes. Muito sąvoka ar konkretaus mokesčio priskyrimas muito mokesčiui paprastai įtvirtinama nacionalinėje teisėje. Europos Sąjungoje eksporto ir importo muitus su trečiosiomis šalimis nustato Europos Sąjungos muitinės kodeksas.

Rinkliavos ir mokesčiai, kurie pakeisdami prekės kainą, turi tokį patį laisvą prekių judėjimą ribojantį poveikį kaip ir muito mokestis yra lygiaverčio poveikio mokėjimai.

Muitų mokesčiai viena seniausių nacionalinės apsaugos formų. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga visų pirma numatė būtinybė juos panaikinti. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad muito mkesčio ir lygiaverčio poveikio mokėjimų draudimas atlieka findamentalų vaidmenį.

Kiekybiniais apribojimais vadinamos priemonės, kurių poveikis yra visiškas arba dalinis importo ar tranzito suvaržymas, pavyzdžiui, tai gali būti tiesioginis draudimas arba kvotų sistema, t. y. kiekybiniai apribojimai taikomi, kai pasiekiama tam tikra importuojamo arba eksportuojamo kiekio riba. Tačiau šis straipsnis taikomas tik netarifinėms kvotoms. Kiekybinis apribojimas gali būti pagrįstas teisės aktų nuostatomis arba taikomas tik kaip administracinė praktika.

Muitai ir kiekybiniai apribojimai (kvotos) tarp valstybių narių, kurie turėjo būti panaikinti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, iš tiesų buvo panaikinti iki 1968 m. liepos 1 d., kitaip tariant, pusantrų metų anksčiau nei numatyta. Papildomi tikslai – uždrausti muitams ir kiekybiniams apribojimams lygiavertį poveikį turinčias priemones ir suderinti atitinkamus valstybių narių teisės aktus – iki šio galutinio termino nebuvo įgyvendinti. Šie tikslai tapo pagrindiniai įgyvendinant judėjimo laisvės principą. Naują pagreitį šiam procesui suteikė bendrosios rinkos planai.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • 19 puslapių (4091 žodis)
  • Kolegija
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Ribojimo pagrįstumo sąlygos laisvame prekių judėjime
    10 - 2 balsai (-ų)
Ribojimo pagrįstumo sąlygos laisvame prekių judėjime. (2015 m. Kovo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/ribojimo-pagristumo-salygos-laisvame-prekiu-judejime.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:12