Ridikėliai


Biologijos referatas.

Kultūroje auginama. Reikalavimai temperatūrai ir drėgmei. Sėja ir priežiūra. Ridikėlių auginimas. Derliaus nuėmimas , paruošimas parduoti ir laikymas. Ridikėlių auginimas šiltnamiuose. Kryžmažiedinės spragės. Apsaugos priemonės. Pavasarinės kopūstinės musės. Labiausiai paplitusios ridikėlių ligos. Baltasis ir pilkasis puvinys. Juodoji kojelė - bakterinis. Netikroji miltligė. Ridikėlio mozaika. Ypač ridikėlius naudinga valgyti šiais atvejais.


DIRVA. Ridikėliams auginti geriausiai tinka laikantys drėgmę humusiniai priesmėliai. Geriausia juos auginti antrais ar trečiais metais po tręšimo mėšlu, dirvožemio pH turėtų būti 6,0–7,4. Netinka nei sunkios dirvos, nei smėliai. Jei lengvose dirvose auginamos daržovės nereguliariai laistomos, dėl drėgmės svyravimo dažnai pradeda trūkinėti šakniavaisiai.

TRĘŠIMAS. Ridikėliai tręšiami prieš sėją. Beriama 50–70 kg/ha azoto (N), 30–40 kg/ha fosforo (P2 O5 ) ir 120–150 kg/ha kalio (K2 O). Auginant kaip antrąjį derlių, papildomai tręšti nereikia, nors vis dėlto rekomenduojama atlikti dirvos tyrimus ir, jei prireiktų, kai kurių elementų kiekį papildyti greitai tirpstančiomis trąšomis. Ridikėliai taip pat gerai reaguoja į tręšimą per lapus, ypač balandžio–rugsėjo mė- nesiais. Auginant ridikėlius, svarbu sekti azoto kiekį (ypač saugotis nitratų kaupimosi). Intensyvus tręšimas azotu (ypač pavasarį) skatina lapų augimą šakniavaisių sąskaita. Jei silpnai formuojasi šakniavaisiai (nors lapai atrodo normaliai), tai gali būti susiję su per mažu ar per silpnu kalio įsisavinimu dėl kalcio pertekliaus. Jei lapkočiai išstypę (apie 15 cm), o gumbeliai maži, blyškūs ir beformiai, tai liudija, kad ridikėliai per tankiai pasėti.

REIKALAVIMAI TEMPERATŪRAI IR DRĖGMEI. Dygimo metu optimali oro temperatūra yra 10–12°C, tačiau ridikėliai gali ištverti ir 2–3°C temperatūrą ir net trumpalaikius atšalimus iki -2°C. Optimali grunto temperatūra yra 10–14°C. Formuojantis šakniavaisiams, temperatūra net saulėtomis dienomis neturi būti didesnė nei 16°C, todėl lauke auginamus ridikėlius rekomenduojama laistyti, šiltnamiuose ir tuneliuose – sudaryti šešėlį ir vėdinti. Temperatūrų skirtumas dieną ir naktį turi sudaryti 3–4°C. Kadangi dirvožemis atšąla žymiai lėčiau negu oras, net labai dideli temperatūrų skirtumai ir trumpalaikės šalnos dirvos paviršiuje ridikėliams nekelia pavojaus. Ridikėliai labai jautrūs pavasarinėms sausroms, nes jų šaknų sistema išsivysčiusi silpnai. Dėl sausrų dygimo metu daigai būna nelygūs, vėluoja dygti, daigeliai apmiršta, o dėl vandens pertekliaus ima pūti sėklos. Jei vandens trūksta gumbų formavimosi ir augimo metu, jie sumedėja ir kietėja, žievelė darosi šiurkšti, skonis aitrus, deginantis, jie lėtai auga. Labai pavojinga po sausros gausiai palieti. Tada gumbai ima masiškai trūkinėti ir tampa nebetinkami padavimui. Kai ridikėliai laistomi per gausiai, visa pagrindinė šaknis apauga smulkiomis šaknelėmis, o šalutinių šaknų atsiranda net ant šakniavaisio.

  • Biologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2054 žodžiai)
  • Kolegija
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 1762 KB
  • Ridikėliai
    10 - 9 balsai (-ų)
Ridikėliai. (2016 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/ridikeliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:43