Riedmenų teorija


Transporto konspektas. Riedmenų traukos teorijos objektas ir metodologiniai pagrindai. Traukinio modelio sudarymas. Postulatai ir prielaidos. Traukos jėga ir jos fizikinė prigimtis. Pagrindinis lokomotyvo traukos dėsnis. Nuolatinės srovės elektrovežių traukos ir elektrinės charakteristikos. Variklio traukos charakteristikos sudaromos tokia tvarka. Šilumvežių su elektrine pavara trauko ir elektrinės charakteristikos. Traukos jėga pagal dyzelį. Traukos jėga pagal pavara. Šilumvežių su hidrauline pavara traukos charakteristikos. Kelio profilio redukavimas. Kelio redukavimo tvarka. Traukinio judėjimo varžų klasifikavimas. Pagrindinė traukinio judėjimo varža. Pagrindinė varža susidaro iš šių elementų. Trintis ašidėžių guoliuoseVaržą. Ratų trintis riedant bėgiaisŠi. Ratų slydimo per bėgius trinties varža. Geležinkelio viršutinės konstrukcijos energijos sklaidos varža. Judamojo sąstato energijos sklaidos varža. Oro aplinkos aerodinaminė varža. Traukos riedmenų lyginamoji judėjimo varža tuščia eiga. Papildomos varžos. Papildomos judėjimo varžos. / Išvada. Kelio kreivių varža. Žemų oro temperatūrų varža. Priešpriešinio ir šoninio vėjo varža. Keleivinių vagonų generatorių varža. Varža traukiniui pajudant iš vietos. Varžų apskaičiavimo metodai. Traukinio stabdymo jėgos atsiradimas. Stabdymo jėgos sukūrimas. Stabdymo jėgos apskaičiavimas. Traukinio judėjimo lygties integravimas. Analitinis traukinio judėjimo lygties integravimo metodas. Traukinio judėjimo greičio ir laiko skaičiavimo metodai. Priklausomybė v. Atstojamųjų jėgų skaičiavimas ir diagramų sudarymas Greitinanti traukinio jėga. Traukinio lėtinančios jėgos. Priklausomybių ir braižymas. Traukinio stabdymo būdai. Traukinio stabdymo uždavinių sprendimo būdai. Tikrąjį trinkelių stabdymo nuspaudimą ir stabdymo nuspaudim koeficientą.


1. Lokomotyvas ir vagonai, sujungti tarpusavyje automatinėmis sankabomis, juda kaip viena sistema, kuri turi valdomą judėjimą. Automatinės traukinio sankabos yra vidiniai ryšiai, o bėgiai -išoriniai ryšiai. Išoriniai poveikiai, judant traukiniui, atsiranda dėl bėgių nelygumų, dėl greičio kitimo ir meteorologinių sąlygų. Teorinėje mechanikoje bet kurios judančios sistemos būklė suprantama kaip jos koordinatės erdvėje ir judėjimo greitis fiksuotu laiko momentu. Šių kintamųjų laiko funkcijos f (t) aprašo sistemos elgseną. Skaičiuojant traukinio judėjimą, siekiama užtikrinti maksimalų geležinkelių praleidžiamumą.

Riedmenų traukos teorijoje nagrinėjamas tik valdomas judėjimas ir neatsižvelgiama į nevaldomus judamojo sąstato judesius, t.y. išilginius vagonų trūkčiojimus automatinėse sankabose ir skersinius vežimėlių siūbavimus bėgiuose, vertikalius pakabintos masės svyravimus ir t.t. Jeigu darome prielaidą, jog šių judesių nėra, tuomet bėgius galime laikyti tokiu išoriniu palaikančiu ryšiu, kuris leidžia traukiniui judėti tik vienintele kryptimi - išilgai bėgių.

Traukinys turi tiktai vieną laisvės laipsnį. Taigi jo elgsenai aprašyti pakanka vienos lygties. Sudarant lygtį, įvertinamos tik tos jėgos, kurios veikia valdomą judėjimą.

Traukinio elgsenai aprašyti pakanka tik tų jėgų, kurios sutampa arba yra priešingos judėjimo krypčiai. Automatinės sankabos palaiko pastovų atstumą tarp vagonų ir lokomotyvo. Taigi sąstatas yra nekintanti mechaninė sistema.

Nekintančios mechaninės sistemos tiesiaeigį judėjimą visiškai aprašo jos masių centro judėjimas, todėl traukinio judėjimą galima aprašyti kaip materialaus taško judėjimą, kuriame sukoncentruota visa traukinio masė. Masės centras yra traukinio ilgio viduryje.

Nekintančios sistemos vidinių jėgų darbas lygus 0. Aprašant traukinio judėjimą, pakanka įvertinti tik išorines jėgas, o vidinės jėgos išreiškiamos inercinėmis jėgomis per mases. Įvertinamos tik tos išorinės jėgos, kurių kryptis sutampa arba priešinga traukinio judėjimo krypčiai.

Jeigu traukinio fizikinis modelis yra materialus taškas, kuriame pridėtos visos išorinės jėgos veikia viena kryptimi, tai judėjimo skaičiavimui galima taikyti superpozicijos principą: suminis sistemos judesys yra lygus judesių, sukeltų nuo kiekvienos jėgos atskirai, svirnai.

Išvada. Visos išorinės jėgos, veikiančios traukinį, gali būti pakeistos viena atstojamąja jėga, kuri lygi visų jėgų algebrinei sumai ir pridėta prie traukinio masės centro judėjimo arba priešinga jai kryptimi. Pastaba. Riedmenų traukos teorijoje visos jėgos pridedamos prie lokomotyvo arba vagonų ratlankių

3. Traukos jėga - tai valdoma judinanti jėga, sukuriama lokomotyvo jėginės pavaros ratams sąveikaujant su bėgiais, ir pridėta prie ratlankio judėjimo kryptimi. Traukos jėga keičiama mašinisto kontroleriu, perjungiant lokomotyvo pavaros laipsnius, arba automatiškai.

/Traukos jėgos Ftr atsiradimo schema. Ašinio reduktoriaus varomojo krumpliaračio sūkiai/ Dėl sukimo momento Mkr ir dėl ašinės apkrovos qa atsiranda reakcijos nuo kelio j ratą liestinė Fr1 Jėgų poros Fr1 ir Fr2 momentas Mr lygus:/čia R - rato spindulys.

Dėl reakcijos Frv, ratas stengsis suktis apie momentinį sukimosi centrą C, todėl vyks riedėjimas bėgiais.

Jėgos Frv, ir Fr1 yra atsvarinės. Jėga Fr2 lieka neatsverta. Ji veikia į ratą, kuris "užtvirtintas" (dėl sankybio) ant bėgio momentiniame centre C ir sudaro su bėgiu vieną sistemą, kuri lokomotyvo atžvilgiu yra išorinė.

Iš mechanikos žinome, jog sistemos judėjimą galime apskaičiuoti, jei nustatytos sistemą veikiančios jėgos ir sistemos būvis (pradinis greitis ir koordinatės). Techniniuose traukinio judėjimo skaičiavimuose negalime traukos jėgą imti lygią rato sankybio su bėgiais jėgai, kadangi judėjimas bus nestabilus. Judant traukiniui, vyksta tariamasis judėjimas, kurio negalima įvertinti dėl jo atsitiktinumo ir mažumo, lyginant su pagrindinėmis jėgomis. Tai gali būti staigus mašinisto kontrolerio padėties pakeitimas, stati įkalnė, bėgių užsiteršimas arba apšalimas. Visais šiais atvejais gali prasidėti buksavimas.

/Iš čia turime vieno variklio sukuriamą traukos jėgą:/Visa lokomotyvo varomoji ratų jėga:čia n - lokomotyvo traukos variklių skaičius.v- lokomotyvo greitis, km/h Dr- rato skersmuo, m nr – aširačio apsisukimai per minute, aps/min.

SI sistemoje lokomotyvo tiesiaeigio judėjimo greitis rato sukimosi kampinis greitis R – rato spindulys, m Traukos jėga Fd dinamometru matuojama sukabinime tarp 1-ojo vagono ir lokomotyvo. Ji vadinama dinamometrine.

5. Ši charakteristika sudaroma skaičiavimo būdu pagal elektromechanines traukos variklio charakteristikas: nv(Iv), MV(IV), ήv(Iv), kurios gautos bandymų metu.Pirmiausia pagal elektromechanines variklio charakteristikas sudaromos elektrinės traukos charakteristikos varomiesiems aširačiams:judėjimo greičio v(Iv); naudingumo koeficiento ήe (Iv) traukos jėgos Ftr(v), kai ant elektrovežio pantografo yra nominalioji įtampa U=3000 V.

  • Transportas Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (5992 žodžiai)
  • Transporto konspektai
  • Microsoft Word 247 KB
  • Riedmenų teorija
    10 - 7 balsai (-ų)
Riedmenų teorija. (2015 m. Lapkričio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/riedmenu-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:05