RInkimai ir rinkimų sistemos Lietuvoje


Viešojo administravimo referatas. Įvadas. Rinkimų samprata. Rinkimų teisės nustatymas. Rinkimų sistemos. Daugumos atstovavimo. Proporcinis Atstovavimas. Mišrios sistemos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje William Riker pastebėjo: „Balsavimas rinkimuose daugeliui atrodo labai paprastas politikos veiksmas. Žmonės įmeta biuletenius, kažkas juos suskaičiuoja, ir netrukus aiškus rezultatas. Bet balsavimas nėra toks paprastas.“ Rinkimų turinį sudaro valdžios pareigūnų parinkimas balsavimo būdu iš keleto kandidatų į politinį ar administracinį postą. Tačiau rinkimų teisės plėtra, ypač nuo XIX a. pab., ir vėlesnis visuotinės rinkimų teisės įtvirtinimas sukūrė tokią situaciją, kai „rinkimų“ sąvoka buvo įvardijami skirtingi savo turiniu reiškiniai. Vakarų demokratijose rinkimai apibrėžė konkurencinį rinkėjų psirinkimą tarp partijų ir kandidatų, o autoritariniuose rėžimuose balsavimas vyko be pasirinkimo (Aligis Krupavičius, Alvidas Lukošaitis, „Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida“ 2004 m., 243 p.).

Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų amžiaus gauna balsavimo teisę. Ja pasinaudoti, yra kiekvieo žmogaus pilietinė pareiga. Tačiau retai kuris pilietis susimąsto, kodėl būtent jis gavo teisę balsuoti, kaip jo balsas nulems vienos ar kitos politinės partijos laimėjimą.

Darbo tikslas: Atskleisti rinkimų sampratą, nurodyti esamas rinkimų sistemas.

Uždaviniai:

1.Išsiaiškinti rinkimų sampratą;

2.Nurodyti rinkimų cenzus;

3.Trumpai apibūdinti rinkimų sistemas;

RInkimai ir rinkimų sistemos Lietuvoje. (2015 m. Vasario 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/rinkimai-ir-rinkimu-sistemos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:12